Nuo spalio pirmosios pusės Lietuvos kariuomenei padedant saugoti sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) laikinasis vadas Donatas Škarnulis teigia, kad padėtis išlieka rami.
Pirmadienį LRT radijui jis sakė, kad šiemet užfiksuota keletas pažeidimų, tačiau tarnyba yra pasirengusi galimoms grėsmėms. Šiuo metu jas padeda užkardyti Lietuvos kariuomenė, o bendras darbas suteikia progą institucijoms praktiškai treniruotis veikti kartu.
D. Škarnulio teigimu, pasieniečių ir karių bendradarbiavimas pirmiausia yra prevencinė priemonė. Vertinamos įvairios rizikos ir turimos indikacijos, kad Rusijoje gali būti vykdoma mobilizacija. Tokiu atveju dalis piliečių galėtų bandyti išvykti, o kartu padidėtų ir įvairių grėsmių tikimybė.
Kariuomenė pasitelkta tam, kad atgrasytų nuo galimų neteisėtų sienos kirtimų ir padėtų užkirsti jiems kelią.
BNS skelbė, kad kariai VSAT pasienyje su Kaliningrado sritimi padeda nuo spalio 8-osios. Spalio viduryje krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas šią paramą pratęsė iki lapkričio vidurio. Sprendimas priimtas gavus vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą.
Krašto apsaugos ministerija anksčiau nurodė nepastebinti reikšmingesnių karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje. Vis dėlto pagalbos prireikė dėl galimo suintensyvėjusio žmonių bandymo pasitraukti iš šio regiono.
Lietuvos kariuomenė VSAT pagalbai skyrė apie 100 karių. M. Katelynas kariuomenės įsitraukimą anksčiau apibūdino kaip prevencinį sprendimą, priimtą atsižvelgiant į viešą, ne žvalgybinę informaciją apie Rusijoje po Valstybės Dūmos rinkimų planuojamą mobilizaciją. Tuo metu pabrėžta, kad grėsmės lygis pasienyje nebuvo padidėjęs.
Vyriausybei vidaus reikalų ministras taip pat pasiūlė nuo lapkričio 5-osios D. Škarnulį paskirti nuolatiniu VSAT vadovu. Pasieniečių tarnybai jis laikinai vadovauja nuo rugpjūčio antrosios pusės, kai pareigas paliko Rustamas Liubajevas.
