Rudenį surengtos vienos didžiausių šių metų Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“ išryškino spragas saugant kritinę infrastruktūrą, užtikrinant aktyviojo rezervo karių pasiekiamumą ir derinant kariuomenės veiksmus su civilinėmis institucijomis bei savivaldybėmis. Tai teigė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas, pabrėžęs, kad valstybės gynybai turi ruoštis ne tik kariuomenė.
Anot jo, mokymuose buvo vertinama, kaip Lietuva gebėtų pereiti iš taikos į krizės ir karo padėtį, mobilizuoti rezervą ir koordinuoti nacionalinius veiksmus su NATO sąjungininkais.
G. Premeneckas laidoje „ELTA pokalbis“ aiškino, kad pratybų paskirtis nėra parodyti nepriekaištingą veikimą. Svarbiausia, jo teigimu, nustatyti silpnąsias vietas, išmokti pamokas ir suprasti, kur būtina daugiau ruoštis bei investuoti.
Kontradmirolo teigimu, po pratybų užfiksuotos išvados turėtų padėti kariuomenei ir kitoms institucijoms praktiškai geriau vykdyti joms paskirtas užduotis.
Per mokymus pastebėta, kad daugiau dėmesio reikia skirti kritinės infrastruktūros apsaugai ir visų aktyviojo rezervo karių pasiekiamumui mobilizacijos sistemoje. Taip pat nustatyta, jog būtina gerinti bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis ir savivaldybėmis.
Gynyba – ne vien kariuomenės atsakomybė
G. Premeneckas pabrėžė, kad pasirengimas valstybės gynybai tenka visai valstybei, įskaitant savivaldybes, kitas institucijas ir kiekvieną pilietį.
Kariuomenė, pasak jo, turi daugiau galimybių reguliariai treniruotis ir kasdien rengiasi ginkluotai valstybės gynybai. Tuo metu civilinėms institucijoms reikia daugiau pastangų, kad jos geriau suprastų savo vaidmenį visuotinės gynybos sistemoje.
Pratybose savivaldybės turėjo įvertinti turimus išteklius, numatyti poreikius ir spręsti kylančias krizines situacijas. Kitoms atsakingoms institucijoms buvo numatytos kritinės infrastruktūros apsaugos ir valstybės sienos apsaugos stiprinimo užduotys.
Pratybose derinti veiksmai su NATO
Nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas 2026“ vyko kartu su NATO mokymais „Steadfast Duel 2026“. Taip siekta geriau suderinti Lietuvos ir sąjungininkų veiksmus.
G. Premeneckas nurodė, kad su NATO Jungtinių pajėgų vadaviete Briunsiume buvo palaikomas ryšys, keičiamasi užklausomis ir derinami logistikos klausimai. Dalis šio proceso buvo imituojama, tačiau kai kurie veiksmai vyko praktiškai.
Pasak jo, gyventojų matomas karių judėjimas miestuose sudaro tik nedidelę pasirengimo dalį. Ruošiantis priimti į Lietuvą atvykstančias NATO pajėgas, būtina įvertinti jų aprūpinimo poreikius, numatyti atvykimo kelius ir užtikrinti jų apsaugą. Tam reikalingas ne tik skirtingų kariuomenės pajėgų, bet ir civilinių institucijų bendradarbiavimas.
Pratybose, anot kontradmirolo, buvo tikrinami planai, kurie būtų taikomi realios krizės ar karo metu. Jų tikslas – iš anksto išmokti sprendimus, kad vėliau, esant ribotam laikui, nereikėtų visko kurti iš naujo.
G. Premeneckas taip pat sakė, kad kitąmet numatytos didelės praktinės pratybos, per kurias į Lietuvą būtų perkeliamos pajėgos iš NATO valstybių, prisiėmusių įsipareigojimus mūsų šaliai.
Pratybose nagrinėtos ir informacinės grėsmės
Rengiantis galimoms krizėms, dėmesys skirtas ne tik kariniams veiksmams. Pratybose vertintos hibridinės grėsmės ir dezinformacijos kampanijos.
Kontradmirolas teigė, kad dezinformacija ir kibernetinės atakos vyksta nuolat. Jomis siekiama diskredituoti valstybę, pačią valstybės idėją ir Lietuvos kariuomenę, todėl kova su šiomis grėsmėmis yra kasdienio pasirengimo dalis.
Per mokymus buvo sudarytos darbo grupės, nagrinėjusios, kaip užkirsti kelią dezinformacijos sklaidai. Vertinta, kaip tokia veikla galėtų suintensyvėti krizės metu.
G. Premenecko teigimu, visuomenei svarbu išmokti atskirti dezinformaciją nuo tikros, patikrintos informacijos. Tam reikia nuoseklaus proceso – suprasti, kaip atpažinti melagingą informaciją, su ja kovoti ir tinkamai sustiprinti valstybės siunčiamas žinutes.
ELTA primena, kad rugsėjo 17–spalio 15 d. Lietuvoje vyko vienos didžiausių Lietuvos kariuomenės pratybų „Perkūno griausmas 2026“. Jų metu kariuomenė, valstybės institucijos, savivaldybės ir NATO sąjungininkai treniravosi kartu veikti valstybės ginkluotos gynybos sąlygomis.
Bendras ELTA ir Vokietijos ambasados turinio projektas „NATO brigada Lietuvoje: visuomenės atsparumo stiprinimas kovojant su dezinformacija“.
