Psichoterapeutė ir knygų autorė Rasa Andrikienė vėl susidūrė su alopecija – liga, dėl kurios žmogus netenka plaukų. Prieš penkerius metus jai visi galvos plaukai nuslinko per dvi savaites, tačiau vėliau pamažu ataugo. Dabar, būdama 45-erių, kaunietė pastebėjo, kad liga sugrįžo, o šįkart plaukų beveik neliko vos per tris dienas.
Nors apie alopeciją Rasa jau buvo nemažai sužinojusi, antrasis ligos epizodas jai buvo ne mažiau skausmingas. Moterį užplūdo liūdesys ir pyktis, o kartu kilo noras suprasti, kodėl viskas kartojasi. Ypač sunku buvo suvokti, kad pati, nors padeda kitiems geriau pažinti save, negali rasti atsakymo į klausimą, kas vyksta su ja.
Plaukai išretėjo per kelias dienas
Pirmą kartą su alopecija Rasa susidūrė sulaukusi 40-ies. Tuomet apie šią ligą ji nieko nežinojo, todėl staigus plaukų slinkimas tapo didžiuliu sukrėtimu. Per dvi savaites moteris neteko visų galvos plaukų ir maždaug dvejus metus gyveno be jų. Vėliau plaukai ataugo, tačiau buvo nebe tokie tankūs ir stiprūs kaip anksčiau.
Dabar, pasak R. Andrikienės, plaukai vėl nuslinko „grubiai tariant, per tris dienas“. Atsigręžusi ji suprato, kad iš pradžių jie retėjo palaipsniui, tačiau tikrasis ligos sugrįžimas tapo akivaizdus labai greitai.
Vieną dieną šukuodamasi moteris pastebėjo, kad šepetyje lieka neįprastai daug plaukų. Netrukus jų ant galvos buvo tiek mažai, kad pasirodyti viešumoje su įprasta išvaizda tapo sudėtinga. Sekmadienį ji dar buvo svečiuose, pirmadienį pamatė, kiek plaukų iššukavo, o antradienį jau ieškojo peruko.
Rasa yra girdėjusi nuomonių, kad peruko pirkimas reiškia pasidavimą. Tačiau ji su tuo nesutinka: jos teigimu, perukas tėra būdas prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos.
Moteris taip pat svarsto, kaip nutiko, kad būdama 40-ies turėjo storus ir sveikus plaukus, o dabar jau penkerius metus susiduria su šia problema. Ji pripažįsta, kad vyksta procesas, kurio iki galo nesupranta ir su kuriuo pati nesusitvarko.
Antrasis susidūrimas sukėlė dar daugiau emocijų
Pirmą kartą diagnozė Rasą ištiko netikėtai, o šįkart ji jau žinojo, ko gali tikėtis. Vis dėlto ankstesnė patirtis nepadėjo lengviau priimti pokyčių. Priešingai, antrasis alopecijos epizodas moteriai buvo emociškai dar sunkesnis.
Pirmą kartą ją apėmė šokas, o dabar, kaip pati sako, buvo labai didelis liūdesys ir klausimas, ką ji daro ne taip.
Po pirmojo plaukų slinkimo Rasa lankėsi pas gydytojus, konsultavosi Vilniuje ir Kaune bei atliko daugybę tyrimų, tačiau aiškios priežasties taip ir nesužinojo. Plaukams vėl pradėjus slinkti, ji dar kartą pasitikrino sveikatą ir atliko kraujo tyrimus.
Maždaug dvi savaites moteriai buvo ypač sunku. Ji jautė pyktį ir liūdesį, o labiausiai slėgė tai, kad negali paaiškinti savo pačios situacijos. Rasa yra parašiusi tris psichoterapines knygas, tačiau pripažįsta, kad sau atsakymo neranda.
Pasak psichoterapeutės, žmonės neretai mano, jog psichologinės pagalbos specialistams lengviau susidoroti su asmeniniais išgyvenimais. Tačiau taip nebūtinai yra. Jos teigimu, specialistai kartais net gali sunkiau pastebėti savo sunkumus, nes moka juos sau paaiškinti taip, kad atrodytų, jog viskas gerai.
Antakių ir blakstienų neturi jau penkerius metus
Alopecija paveikė ne tik Rasos galvos plaukus. Antakių ir blakstienų ji neturi jau penkerius metus. Nors po pirmojo ligos epizodo galvos plaukai ataugo, šie plaukai taip ir neatsistatė.
Vis dėlto moteris ieško būdų prisitaikyti prie pasikeitusios išvaizdos. Ji įsigijo perukų, mokosi juos tinkamai užsidėti ir pasirūpino antakių bei blakstienų linijos išvaizda. Antakius galima išsitatuiruoti, o blakstienų liniją paryškinti permanentiniu makiažu – Rasa pati pasinaudojo šiomis galimybėmis.
Ji atkreipia dėmesį, kad perukų kainos labai skiriasi, todėl kokybiškas gaminys prieinamas ne kiekvienai šeimai. Rasai ypač skaudu girdėti apie vaikus ir paauglius, netenkančius plaukų, kai jų artimieji neturi pakankamai lėšų perukui.
Moteris mano, kad tokia pagalba turėtų būti lengviau pasiekiama, o perukų kompensavimo galimybės – platesnės.
Tyrimai neatskleidė, kodėl liga sugrįžo
Per pirmąjį ligos epizodą Rasa atliko gydytojų paskirtus tyrimus, tačiau jų rezultatai buvo geri. Viename laiške profesorės asistentė jai pranešė, kad visi tyrimai puikūs, ir patarė daugiau būti gryname ore bei vengti streso.
Toks atsakymas moters nenuramino, nes ji tikėjosi išsiaiškinti, kas vyksta, ir sužinoti, ką galėtų daryti, kad plaukai nustotų slinkti. Vėlesni tyrimai taip pat nepadėjo nustatyti aiškios priežasties.
Rasa pasakoja, kad iš pradžių jai buvo paskirta steroidų. Kol juos vartojo, plaukai nustojo slinkti, tačiau tokių vaistų neįmanoma vartoti neribotą laiką. Baigus gydymą, vėliau nuslinko visi kūno plaukai.
Ši patirtis leido jai suprasti, kaip sunku gyventi nežinant, ar plaukai kada nors ataugs, ir nuolat bijant, kad liga gali pasikartoti. Vis dėlto tikslios alopecijos atsinaujinimo priežasties Rasa įvardyti negali. Ji svarsto apie emocinės būsenos ir streso įtaką, tačiau pabrėžia, kad tai yra jos asmeninis vertinimas, o ne nustatyta ligos priežastis.
Ragina neleisti ligai sustabdyti gyvenimo
Kalbėdama apie kitus su alopecija susiduriančius žmones, Rasa pirmiausia išskiria vaikus ir paauglius. Pasak jos, jiems ypač svarbus artimųjų palaikymas, padedantis priimti pasikeitusią išvaizdą ir išsaugoti pasitikėjimą savimi.
Plaukų netekimas, jos teigimu, nekeičia žmogaus vertės ir neturėtų tapti priežastimi atsisakyti planų, santykių ar svajonių. Ji ragina neįklimpti į savigailą ir neleisti ligai sustabdyti gyvenimo.
Rasa stengiasi prisitaikyti prie naujos realybės ir rasti būdų jaustis gerai. Nors atsakymų vis dar trūksta, ji pabrėžia, kad ši liga neturėtų atimti galimybės gyventi visavertį gyvenimą. Pasak jos, šiandien galima rasti gerų perukų ir kitaip užmaskuoti pasikeitimus, tačiau svarbiausia – neleistis sustabdomam.
Moteris ir toliau rašo bei dalijasi mintimis su skaitytojais. Neseniai ji išleido ezoterinę pasaką „Saraja“, kviečiančią trumpam atsitraukti nuo kasdienybės ir pasinerti į kitokią realybę.
Rasa mano, kad tradicinė medicina gali atsakyti ne į visus klausimus, todėl jų verta ieškoti ir kitur – ramiai, tačiau atkakliai. Ji pokalbį užbaigia viltimi, kad galiausiai viskas bus gerai.
