Rudeninės migracijos metu gamtos mylėtojai vis dažniau pastebi paukščius, susidūrusius su pastatų stiklais. Sparnuočiai stiklo nemato, todėl į langus neretai trenkiasi visu greičiu. Specialistai pabrėžia, kad langai turėtų būti pažymėti lipdukais, girliandomis ar kitomis priemonėmis, padedančiomis paukščiams pastebėti kliūtį.
Klaipėdoje gamtininkė Irina prie vieno pastato rado kelis leisgyvius paukštelius. Po smūgio į didelius langus jie buvo tik apsvaigę, todėl atsigavę galėjo nuskristi. Tačiau daugeliui sparnuočių stiklas tampa mirtinais spąstais – negyvus arba sunkiai sužeistus paukščius moteris renka šimtais.
Gamtininkė Irina Baltrūnienė pasakojo, kad per vieną valandą surinko 100 negyvų ir maždaug 50 gyvų paukščių. Gyvuosius ji išveža į mišką ir paleidžia.
Vienur paukščiai išmetami, kitur ieškoma sprendimų
Anot I. Baltrūnienės, kai kurie pastatų savininkai į problemą žiūri abejingai. Darbuotojai surenka žuvusius paukščius ir juos išmeta, dalį jų sulesa varnos. Gamtininkė pasakojo mačiusi ir atvejų, kai iš teritorijos išvažiuojanti transporto priemonė pervažiuoja paukštį.
Kiti pastatų valdytojai veiksmų imasi iš karto. Prie pernai pastatyto pastato darbuotojai pradėjo ieškoti būdų, kaip apsaugoti sparnuočius, kai šiemet pastebėjo pirmuosius žūstančius paukščius. Pasak „Memelio miesto“ atstovo architektūrai Arūno Kilišausko, kartu su pastato nuomininkais langai skubiai buvo apklijuoti popieriaus lapais. Tą dieną nė vienas paukštis į stiklą neatsitrenkė.
Vis dėlto laikina priemonė problemos neišspręs. Statytojai planuoja pažymėti visus langus markeriais, ženklus išdėstydami tokiais tarpais, kad jie būtų mažesni už paukščio sparnų plotį.
Tankūs ženklai ant stiklo gali išgelbėti paukščius
Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas teigia, kad veiksminga apsauga galima įrengus tankų raštą ant langų. Ventės rago stoties pastato stiklai pažymėti ratukais, o per 13 metų čia nerasta nė vieno žuvusio paukščio, nors pastatas turi vitrininio tipo langus.
Ant stiklo galima klijuoti lipdukus arba kabinti girliandas, tačiau svarbiausia, kad ženklai būtų išdėstyti tankiai. Kita galimybė – speciali ultravioletinę šviesą atspindinti plėvelė. Žmogui ji netrukdo matyti dienos šviesos, o paukščiai joje pastebi juostas ir langą suvokia kaip kliūtį, aiškino T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Neuždengtas ir nepažymėtas stiklas paukščiui gali atrodyti kaip laisva erdvė. Didžioji dalis susidūrimų įvyksta žemiau nei 30 metrų aukštyje – ten, kur sparnuočiai dažniausiai skraido ir ieško maisto.
Pasak S. Rumbučio, dideliuose languose atsispindi medžiai ir krūmai, o pats stiklas gali atrodyti permatomas. Paukštis tai palaiko erdve, kuria galima praskristi, arba vieta nusileisti, todėl į langą trenkiasi visu greičiu.
Ypač dažnai nukenčia nykštukai – mažiausi Europos paukščiai. Po smūgio jie ne visada iš karto žūsta, tačiau gali cypsėti. Į pagalbos signalą atskridę kiti paukščiai taip pat atsitrenkia į stiklą, todėl per dieną jų gali žūti šimtai, sakė V. Eigirdas.
Šiemet Lietuvoje vyksta iniciatyva „Stiklinis paukštelis“, kuria žinomi žmonės ragina atkreipti dėmesį į didelių langų keliamą pavojų. Pastatų savininkai mano, kad šią problemą turėtų padėti spręsti ir teisinis reguliavimas – atitinkami reikalavimai turėtų būti įtvirtinti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Ornitologų teigimu, pasaulyje kasmet dėl susidūrimų su stiklais žūsta milijardai paukščių.
