Po pranešimo apie galimą vilnietės išprievartavimą Generalinė prokuratūra penktadienį informavo pradėjusi ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už seksualinį prievartavimą. Šiuo metu tikrinamos visos įvykio versijos, aiškinamasi, kas tiksliai nutiko, ir apklausiami liudytojai. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Šiame kontekste savo patirtimi su pavežėju pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė. Tikrasis jos vardas ir pavardė redakcijai žinomi. Moteris pasakojo, kad penktadienio vakarą po darbo skubėjo susitikti su draugais Vilniuje, todėl išsikvietė pavežėją.
Vos įsėdusi į automobilį ji pajuto įtampą. Pasak Rugilės, vairuotojas uždavinėjo asmeniškus klausimus, dažnai į ją atsisukdavo, o kelionės pabaigoje palietė jos kelį. Nors moteris pasiekė numatytą vietą, ši kelionė privertė ją iš naujo įvertinti saugumą.
Kelionė prasidėjo nuo nejaukios pauzės
Rugilė teigė, kad vairuotojas nebuvo lietuvis ir ji spėjo, jog jis galėjo būti kilęs iš Vidurinės Azijos. Automobiliui dar stovint kieme, vyras esą kelias minutes nevažiavo, atsisukęs žiūrėjo į keleivę ir laužyta lietuvių kalba pasakė, kad ji jam patinka.
Kadangi moteris skubėjo ir norėjo kuo greičiau pajudėti, į šiuos žodžius ji sureagavo juokais. Tačiau prasidėjus kelionei vairuotojas ėmė klausinėti, ar ji turi vaikiną arba vyrą, kur ir dėl ko važiuoja, ar dalyvaus vakarėlyje. Prie šviesoforo jis gyrė jos kvepalus, taip pat domėjosi, ar ji vartos alkoholį ir kiek jo išgers.
Rugilė iš karto persiuntė kelionės duomenis vyrui ir draugams, pranešdama, kad tai – keisčiausia jos gyvenimo kelionė, ir paprašė sekti situaciją. Pastebėjusi, kad automobilis važiuoja neįprastu keliu, ji maršrutą pasitikrino žemėlapyje. Nors kelionės kryptis atrodė tinkama, įtampa niekur nedingo.
Prie kelionės pabaigos vairuotojas peržengė ribą
Didžiausią nerimą, pasak Rugilės, sukėlė tai, kas nutiko jai jau ruošiantis išlipti. Vairuotojas atsisuko, uždėjo ranką jai ant kelio ir pasakė tikintis, kad po vakarėlio galės ją vėl pasiimti.
Moteris pasakojo iš pradžių sustingusi iš baimės, tačiau netrukus atidarė duris, išlipo ir kuo greičiau nuėjo.
Rugilė pripažino, kad šis įvykis iki šiol kelia nemalonius prisiminimus. Dabar prieš įsėsdama ji stengiasi įvertinti vairuotoją, o vos pradėjusi kelionę artimiesiems išsiunčia informaciją apie važiavimą.
Ji pabrėžė, kad visa tai įvyko ne nuošalioje vietoje, o sostinės gatvėse, kur buvo daug automobilių ir žmonių. Moteris ragino kitas keleives neignoruoti jausmo, kad situacija nesaugi, ir, jei reikia, į automobilį apskritai nelipti.
Rugilės teigimu, geriau pavėluoti į reikiamą vietą nei jos nepasiekti dėl to, kad buvo ignoruota nuojauta.
Specialistas pataria apie saugumą galvoti dar prieš kelionę
Savigynos akademijos įkūrėjas ir treneris Žilvinas Šriubša tv3.lt sakė, kad atsargumo priemonių reikėtų imtis dar laukiant automobilio. Jei pavežėjas užsakytas iš kavinės, pastato ar kitos patalpos, geriau likti viduje ir stebėti, kada atvyks automobilis, o ne laukti gatvėje.
Atvykus transporto priemonei, specialistas rekomenduoja nufotografuoti automobilį ir jo valstybinius numerius taip, kad vairuotojas tai matytų. Nuotrauką galima išsiųsti artimiesiems ir pranešti, kad įsėdote į konkretų automobilį bei namus pasieksite, pavyzdžiui, po 15 ar 20 minučių.
Tokiu būdu artimieji galėtų greičiau pastebėti, jei žmogus negrįžta sutartu laiku. Jei žadėta kelionė turėjo trukti 15 minučių, tačiau po pusvalandžio keleivės vis dar nėra, tai gali būti ženklas imtis veiksmų.
Jeigu vairuotojas klaustų, kodėl automobilis fotografuojamas, Ž. Šriubša siūlo paaiškinti, kad taip prašo elgtis artimieji. Jo teigimu, galima pasakyti net tai, kad tėvas dirba prokuratūroje. Esant galimybei, moterims jis pataria rinktis pažįstamų žmonių pagalbą ir paprašyti parvežti namo.
Kelionės metu būtina sekti maršrutą
Įsėdus į automobilį, treneris ragina neatskleisti vairuotojui nereikalingos asmeninės informacijos. Jei keleivės klausinėjama apie gyvenamąją vietą, santykius ar kitus privačius dalykus, tokį pokalbį galima nutraukti.
Taip pat reikėtų stebėti, kokiu keliu važiuojama ir ar maršrutas sutampa su kelionės tikslu. Jei automobilis pasuka į nuošalesnę vietą ar nukrypsta nuo įprasto kelio, keleivė turėtų paklausti, kodėl pasirinkta būtent ši kryptis.
Jei vairuotojo paaiškinimas neįtikina arba jis nereaguoja į prašymą važiuoti kitu keliu, apie situaciją galima pranešti artimiesiems, o kilus rimtam pavojui – kreiptis į policiją ir reikalauti sustoti.
Ž. Šriubša pataria baimės atveju paskambinti artimam žmogui ir garsiai įvardyti gatves, kuriomis važiuojama. Taip vairuotojui būtų aišku, kad keleivė nėra viena, o kiti žmonės žino jos buvimo vietą.
Kalbėdamas apie savigynos priemones išskyrė dujų balionėlį
Trenerio teigimu, viena greitai panaudojamų priemonių užpuolimo atveju yra dujų balionėlis. Vis dėlto jis rekomenduoja rinktis čiurkšlinio, o ne rūko tipo balionėlį. Rūko tipo priemonė gali paveikti visus automobilio salone esančius žmones, o čiurkšlinė nukreipiama į konkretų asmenį.
Vien turėti tokią priemonę, pasak specialisto, nepakanka – reikia iš anksto žinoti, kaip ja naudotis ir kaip elgtis kilus pavojui. Jis taip pat minėjo galimybę turėti aštrų daiktą, pavyzdžiui, manikiūro žirklutes, iš anksto ištrauktas iš rankinės.
Jei vairuotojas užrakintų duris ir neleistų išlipti, o keleivei kiltų tiesioginė grėsmė, gali tekti ieškoti būdų ištrūkti. Ž. Šriubša pasakojo matęs atvejį, kai moteris automobilio langą išdaužė kojomis.
Jo teigimu, tokiose situacijose žmogus gali būti priverstas gintis, o veiksmų aplinkybes ir teisėtumą vėliau vertintų teisėsauga. Specialistas pabrėžė, kad svarbiausia sprendžiant, kaip elgtis, yra gyvybė, o ne baimė dėl galimų teisinių pasekmių.
Gale saugiausia sėdėti už vairuotojo
Ž. Šriubša rekomenduoja automobilyje sėdėti galinėje sėdynėje, už vairuotojo. Jis taip pat aptarė atvejus, kai vairuotojas nukrypsta nuo maršruto, nestabdo arba bando neleisti keleivei išlipti.
Tokioje situacijoje reikėtų reikalauti sustoti. Jei automobilis nesustoja ir kyla realus pavojus, treneris kalbėjo apie galimybę gintis netikėtais būdais, pavyzdžiui, iš galinės sėdynės sukelti vairuotojui skausmą nagais. Automobiliui sustojus būtina įvertinti, ar durys atrakintos, ir, jei įmanoma, kuo greičiau pasitraukti į saugią vietą.
Saugumas nesibaigia išlipus iš automobilio
Specialistas atkreipė dėmesį, kad pavojus gali kilti ir jau atvykus prie namų. Artimiesiems reikėtų pranešti ne tik tada, kai automobilis sustoja prie laiptinės, bet ir pasiekus namus.
Ž. Šriubša prisiminė 1998 metų atvejį, kai draugė po naktinio pasilinksminimo buvo išleista prie laiptinės, tačiau iki namų taip ir nenuėjo – ji buvo pagrobta laiptinėje. Moters buvo ieškoma penkias dienas.
Ši istorija, jo teigimu, rodo, kad išlipimas iš automobilio dar nereiškia, jog žmogus jau saugus. Todėl artimieji turėtų žinoti ne tik, kada keleivė išlipo, bet ir kada ji pasiekė namus.
Paklaustas, ar verta prašyti vairuotojo sustoti toliau nuo tikrosios gyvenamosios vietos, kad jis nesužinotų tikslaus adreso, treneris sakė, jog vieno atsakymo nėra. Sustojus toliau galima neatskleisti gyvenamojo namo, tačiau tokiu atveju gali tekti nesaugiai eiti likusį kelią. Sprendimą reikėtų priimti įvertinus, kuri rizika konkrečioje situacijoje didesnė.
Nuojautos ignoruoti nereikėtų
Vertinant vairuotojo elgesį, anot Ž. Šriubšos, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką jis sako, bet ir į bendrą elgesį, reakcijas bei bendravimo manierą. Kartais žmogaus atsakymai gali atrodyti normalūs, tačiau jo elgesys išduoda kitą nuotaiką.
Jeigu kyla jausmas, kad kažkas negerai, specialistas ragina į tai reaguoti, o ne tikėtis, kad viskas savaime praeis. Išsigandusi keleivė gali palaikyti ryšį su artimu žmogumi, garsiai pasakoti, kur važiuoja, ir parodyti, kad kelionę stebi kiti.
Ž. Šriubša teigė, kad užpuolikai dažniau renkasi išsigandusias ir nedrąsias aukas, todėl svarbu nebijoti kalbėti, rodyti budrumą ir, esant būtinybei, aktyviai ieškoti galimybės pasitraukti.
