Seime svarstoma galimybė įpareigoti paštomatų valdytojus užtikrinti, kad siuntos būtų pristatomos ne tik į gavėjo pasirinktą paštomatą, bet ir į jam pasiekiamą skyrelį. Verslo atstovai teigia, kad tokį sprendimą įgyvendinti būtų įmanoma, tačiau tam reikėtų pasirengimo.
Šią savaitę Seimas pradėjo nagrinėti Pašto įstatymo pataisas. Jomis taip pat siūloma įpareigoti įmones informuoti gavėjus, jei siuntos negalima pristatyti pagal jų pageidavimus, ir suteikti galimybę pasirinkti kitą prieinamą atsiėmimo vietą arba pristatymo būdą.
Pristatydamas projektą jo iniciatorius Darius Razmislevičius sakė, kad pakeitimai būtų aktualūs neįgaliesiems, žemo ūgio ir vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat asmenims, susiduriantiems su tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis.
Jis pateikė nėštumo pavyzdį: paskutiniais nėštumo mėnesiais besilaukiančiai moteriai gali būti sunku aukštai iškelti rankas. Pasak parlamentaro, žmogui turėtų būti suteikta galimybė pačiam įvertinti, ar jis gali pasiekti konkretų paštomato skyrelį.
D. Razmislevičius priminė, kad šiuo metu jau privaloma užtikrinti neįgaliųjų privažiavimą prie paštomatų. Jo teigimu, naujai tvarkai įgyvendinti reikėtų sudaryti galimybę užsakant prekę pažymėti, kad siunta turi būti įdėta į konkretų, žmogui pasiekiamą skyrelį.
Parlamentaras aiškino, kad pirkėjas internetinėje parduotuvėje galėtų pasirinkti pageidavimą, o pardavėjas jį perduotų kurjeriui. Taip, pavyzdžiui, neįgaliojo vežimėliu besinaudojantis žmogus galėtų išvengti siuntos aukštai esančiame skyrelyje.
Konservatorė Giedrė Balčytytė sutiko, kad problema yra jautri ir svarbi, tačiau pritarė Seimo Teisės departamento išvadai, jog siūloma tvarka gali nepasiekti numatyto rezultato.
Jos teigimu, elektroninės prekybos įmonės šiuo metu neturi funkcijos, leidžiančios pirkėjui pasirinkti skyrelio aukštį, todėl negalėtų perduoti tokio pageidavimo siuntų pristatymo bendrovėms. Be to, daug prekybininkų veikia ne Lietuvoje. G. Balčytytė perspėjo, kad problema gali likti neišspręsta, o vartotojai tikėsis siuntų žemesniuose skyreliuose, nors tokia galimybė nebus užtikrinta.
D. Razmislevičiaus teigimu, kai kurios elektroninės parduotuvės jau leidžia klientams kurjeriui palikti papildomą žinutę, pavyzdžiui, nurodyti durų kodą. Jo nuomone, tokiu pačiu principu būtų galima perduoti informaciją ir apie pageidaujamą paštomato skyrelį, todėl tai esą būtų informacinių technologijų sprendimas.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas mano, kad verslas pats galėtų pasirinkti, kokiu būdu klientas, turintis specifinių poreikių, išreikštų savo pageidavimą dėl skyrelio.
Liberalas Eugenijus Gentvilas apgailestavo, kad pataisomis siekiama palengvinti gyvenimą tik nedidelei žmonių grupei, besinaudojančiai paštomatais. Jis atkreipė dėmesį, kad panašių problemų žmonės gali patirti daugiabučiuose, liftuose ar parduotuvėse, kai negali pasiekti viršutinių pašto dėžučių, lifto valdymo elementų ar prekių. Parlamentaro manymu, galbūt reikėtų pasitikėti rinka, suinteresuota parduoti prekę ar suteikti paslaugą.
Jeigu pataisas įvertins komitetai, toliau Seimas jas svarstys gruodžio 17 dieną.
Siuntų bendrovės: dalis sprendimų jau svarstoma
Siuntų pristatymo įmonės teigia ieškančios būdų, kaip paslaugas padaryti patogesnes. Jos planuoja atnaujinti informacines technologijas, tačiau prašo daugiau laiko galimiems pakeitimams įgyvendinti.
Estijos valstybinės logistikos ir technologijų grupės „Omniva“ atstovė Liepa Žvaliauskaitė BNS sakė, kad įmonė palaiko Seime svarstomą idėją, tačiau pabrėžė, jog verslui turi būti suteikta pakankamai laiko prisitaikyti.
„Omniva“ svarsto ateityje programėlėje leisti klientams pasirinkti, ar siuntą dėti į aukštesnį, ar į žemesnį paštomato skyrelį. Šiuo metu tokios techninės galimybės nėra, nes duomenis apie pristatymą įmonė gauna iš siuntėjo, o siunta įdedama pagal jos dydį ir tuo metu laisvą skyrelį.
L. Žvaliauskaitė pabrėžė, kad programėlėje pažymėtas kliento pageidavimas galėtų būti išsaugomas, o kurjeriai matytų, jog konkrečiam gavėjui siuntą reikia įdėti į tam tikro aukščio skyrelį. Vis dėlto paslaugai įtakos turėtų žmogiškosios klaidos, taip pat situacijos, kai pageidaujamoje vietoje laisvų dėžučių nebelieka.
„Omniva“ atstovė teigė, kad įmonė ieško būdo, kaip visą procesą organizuoti taip, kad paslauga būtų kokybiška ir klientui nebūtų suteiktas neįgyvendinamas pažadas.
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila nurodė tris pagrindinius praktinius iššūkius: asmens duomenų apsaugą, pasirengimo terminus ir siuntų srautų valdymą intensyviausiu laikotarpiu.
Jo teigimu, jeigu informaciją apie pageidaujamą skyrelio aukštį rinktų siuntėjai, pavyzdžiui, elektroninės parduotuvės, tūkstančiams prekybininkų reikėtų diegti naujas informacines sistemas. Be to, galėtų kilti rizika, kad būtų tvarkomi duomenys, netiesiogiai atskleidžiantys informaciją apie žmogaus sveikatą ar negalią.
T. Vaišvila mano, kad gavėjas tokį pasirinkimą turėtų nurodyti tiesiogiai siuntų pristatymo bendrovei kaip įprastą nustatymą, neatskleisdamas savo sveikatos būklės ar negalios.
Jis taip pat teigė, kad kitų metų lapkritį numatomas naujos tvarkos įsigaliojimas įmonei netinka, nes tuo metu vyksta pasirengimas intensyviausiam metų laikotarpiui. Artėjant Kalėdoms paštomatų apkrova smarkiai padidėja, todėl tuo metu keičiant informacines sistemas ar logistikos procesus galėtų išaugti veiklos sutrikimų ir siuntų vėlavimo rizika.
Pasak T. Vaišvilos, būtų sudėtinga nuolat laikyti tuščius ar rezervuotus skyrelius, nes dėl to kiti gavėjai galėtų laiku neatsiimti siuntų, ypač didžiausio užimtumo laikotarpiu.
