Vilniaus apygardos teismas nagrinėja bylą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūno Karolio Ilgevičiaus veiksmų, kai tarnybos metu buvo nušautas kontrabandininkas. VSAT atstovė teigia, kad vertinant įvykį būtina atsižvelgti į tai, jog pasienietis veikė vykdydamas tarnybines funkcijas.
VSAT Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Inga Petrauskienė teismo posėdyje pabrėžė, kad turėtų būti vertinamas ne tik pareigūno elgesys, bet ir žuvusio vairuotojo veiksmai bei jų įtaka pavojingai situacijai. Pasak jos, vairuotojas nepakluso aiškiam reikalavimui sustoti, o automobiliu buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės. Todėl, jos teigimu, aplinkybes reikėtų vertinti kaip visumą, o ne atskirai.
Šioje byloje VSAT yra civilinis atsakovas. Tarnybos atstovė taip pat nurodė, kad žuvęs vairuotojas pasienio ruože dažnai lankydavosi daugelį metų. Anksčiau jis buvo teistas už kontrabandą, plėšimą, vairavimą neblaiviam, dokumento klastojimą, neteisėtą disponavimą cigaretėmis, pasipriešinimą pareigūnams ir neteisėtą sienos perėjimą.
I. Petrauskienė teismo prašė įvertinti faktinę situaciją, pasienio ruože egzistavusį pavojų ir aplinkybes, kuriomis pareigūnams teko priimti sprendimą. Ji taip pat rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl pareigūnų veiksmų panašiais atvejais.
VSAT atstovės vertinimu, pareigūnų veiksmų negalima atsieti nuo jų tarnybinių pareigų. Pasieniečiai įvykio vietoje buvo vykdydami užduotį ir siekė teisėtai sustabdyti automobilį. Transporto priemonė, anot jos, nepakluso reikalavimams ir judėjo pavojingai.
Teismas, pasak I. Petrauskienės, turėtų įvertinti vairuotojo elgesį, galimą grėsmę tretiesiems asmenims, laiką sprendimui priimti ir tuo metu pareigūnui prieinamas priemones. Ji pažymėjo, kad pasienietis neturėjo neriboto laiko pasirinkti veiksmų. Pasieniečiai naudojo garso ir šviesos signalus bei persekiojo automobilį, todėl kilo klausimas, ar K. Ilgevičius realiai ir veiksmingai galėjo pavojų pašalinti kitais būdais. VSAT atstovės teigimu, situacija buvo dinamiška, o pareigūnas veikė vykdydamas jam pavestas funkcijas.
Prokuratūra pareigūno veiksmuose mato nusikaltimą
Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Šneideris prašo K. Ilgevičių pripažinti kaltu dėl nužudymo siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį ir dėl piktnaudžiavimo, viršijus tarnybos įgaliojimus.
Už šias veikas prokuroras prašo skirti dvejų metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Taip pat prašoma įpareigoti kaltinamąjį atlyginti žuvusiojo šeimai turtinę žalą ir sumokėti 2,5 tūkst. eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo asmenų fondą.
Turtinė žala viršija 13 tūkst. eurų. Ją sudaro laidojimo ir paminklo pastatymo išlaidos. Nors už nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 15 metų, prokuroras mano, kad tokia bausmė pasienio pareigūnui nebūtų teisinga.
Įvykio metu K. Ilgevičius dirbo mobiliuoju patruliu. Pareigūnai buvo gavę pranešimą apie per sieną dronu neteisėtai pergabentas dėžes su cigaretėmis ir vyko aiškintis aplinkybių.
Prokuroro teigimu, byloje nenustatyta, kad vairuotojas būtų siekęs partrenkti ar sužaloti VSAT pareigūną. D. Šneideris mano, kad nebuvo išnaudotos kitos galimybės automobiliui sustabdyti, o šaunamojo ginklo panaudojimas buvo neproporcingas. Jo vertinimu, šūvis buvo nesaugus ir paleistas nesilaikant taiklaus šaudymo principų.
Prokuroras teigė, kad vairuotojas siekė nuo pareigūnų pabėgti, o ne tyčia juos sužaloti. Tyrimo metu nustatyta, jog pareigūno ginklas buvo naujas ir tinkamas šaudyti, tačiau pats pasienietis nebuvo mokytas šaudyti į judantį taikinį.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2024 metų vasarą Šalčininkų rajone, netoli sienos su Baltarusija, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos pareigūnai iš budėtojo gavo pranešimą apie į Lietuvą įskridusius dronus su ryšuliais. Pradėję jų paiešką pareigūnai netrukus pastebėjo keliu važiuojantį automobilį, kuris į reikalavimą sustoti nereagavo.
Teisėsaugos duomenimis, automobiliui nuvažiavus, K. Ilgevičius, siekdamas sulaikyti galimai teisės pažeidimą darantį asmenį, iš tarnybinio ginklo iššovė vieną kartą. Prokuratūra nurodo, kad taip pareigūnas pažeidė šaunamojo ginklo panaudojimą reglamentuojančius teisės aktus, o vairuotojas tuo metu nekėlė tiesioginės grėsmės pareigūnams, eismo saugumui ar žmonėms.
Kulka vairuotojui mirtinai sužalojo pakaušį ir sprandą. Vyras mirė įvykio vietoje. Po šūvio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į medį ir sustojo. Pasieniečiai transporto priemonėje rado rūkalų ir negyvą vairuotoją.
Prokuratūros vertinimu, tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad viršijus įgaliojimus ir siekiant sulaikyti teisės pažeidimą darantį asmenį buvo padaryta didelė neturtinė žala nukentėjusiesiems, VSAT ir valstybei.
Šiuo metu kaltinamas pareigūnas toje pačioje pasienio užkardoje dirba sistemų stebėjimo operatoriumi.
Žuvusio vairuotojo praeityje – ne viena byla
Buvęs VSAT vadas Rustamas Liubajevas yra teigęs, kad neigiamas teismo sprendimas galėtų sukurti nepalankų precedentą dėl pareigūnų teisės naudoti ginklą.
Nušauto Andžejaus A. našlė prašo priteisti 120 tūkst. eurų žalos atlyginimą. Veslava A. pareiškė 50 tūkst. eurų ieškinį dėl neturtinės žalos ir 3,5 tūkst. eurų dėl turtinės žalos atlyginimo. Kaip vaikų atstovė, ji vaikų vardu taip pat prašo priteisti 70 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Andžejus A., kuris ne kartą buvo baustas už cigarečių kontrabandą ir vežė nelegalias cigaretes, žuvo 2024 metų vasarą netoli sienos su Baltarusija. Jis nesustojo stabdomas. K. Ilgevičius teigia, kad vairuotojas kėlė jam pavojų, ir aiškino baiminęsis, jog bėglys gali įvažiuoti į Tabariškių kaimą bei sukelti grėsmę aplinkiniams.
Duodamas parodymus pasienietis sakė, kad anksčiau toje vietoje buvo matęs vaikus su dviračiais ir moteris, todėl nerimavo dėl jų saugumo. K. Ilgevičius kaltės nepripažįsta ir tvirtina, kad taikėsi į automobilio ratą.
