Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad didesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas didintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė paragino įvertinti, kas nutiks, jei pareigūnai nebegalės sau leisti dirbti tarnyboje.
I. Kursevičienė teigia, kad dalis pareigūnų šiandien tarnauja vedami pareigos, atsakomybės ir meilės Tėvynei, tačiau vien šie motyvai negali užtikrinti galimybės toliau dirbti. Ji klausia, ką valstybė darys, kai pareigūnai dėl finansinių priežasčių nebegalės tęsti tarnybos.
LPDPS pirmininkės vertinimu, prezidento pozicija kelia abejonių dėl valstybės požiūrio į vidaus saugumą ir žmones, nuo kurių priklauso Lietuvos gyventojų saugumas. Ji taip pat svarsto, ar 7,5 proc. iš tiesų yra riba, kurios valstybė negali peržengti, ar tiesiog ta vieta, kur politikams patogiausia sustoti.
Profesinė sąjunga įspėja apie galimą pareigūnų trūkumo kainą
Pasak I. Kursevičienės, pareigūnų bendruomenė jau ne vienus metus kalba apie nekonkurencingą darbo užmokestį, darbuotojų stygių, didėjantį krūvį ir būtinybę užtikrinti ilgalaikį statutinių tarnybų finansavimą.
Ji pabrėžia, kad valstybės saugumas negali apsiriboti vien sienų apsauga – saugumas turi būti užtikrintas ir šalies viduje. Nors stipri kariuomenė yra būtina, jos darbas nepakeičia policijos pareigūnų, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių ir kitų statutinių pareigūnų veiklos.
Profesinės sąjungos vadovė kelia klausimą, kodėl svarstant pareigūnų atlyginimus pirmiausia kalbama apie galimą žalą biudžetui, o ne apie riziką, kuri kyla nepakankamai investuojant į vidaus saugumą užtikrinančius žmones.
I. Kursevičienės teigimu, būtina įvertinti ir patyrusių pareigūnų praradimo, naujų darbuotojų pritraukimo sunkumų, nepakankamo tarnybų pajėgumo bei mažėjančio pasitikėjimo valstybe kainą.
Ji pabrėžia, kad reikalavimas didinti pareigūnų atlyginimus nėra bandymas išskirti juos kitų viešojo sektoriaus darbuotojų sąskaita. Pasak jos, valstybė turėtų tinkamai atlyginti visiems viešojo sektoriaus darbuotojams, kartu atsižvelgdama į specifines pareigūnų darbo sąlygas: didesnę riziką, atsakomybę ir pamaininį darbo režimą.
I. Kursevičienė teigia, kad pašaukimas negali apmokėti sąskaitų, išlaikyti šeimų ar kompensuoti metų metus trunkančio nepakankamo statutinių tarnybų finansavimo.
Profesinė sąjunga ragina prezidentą paaiškinti, ar 7,5 proc. atlyginimų didinimas pakankamas ilgalaikėms statutinių tarnybų personalo ir darbo užmokesčio problemoms spręsti. Taip pat prašoma nurodyti, kokių konkrečių veiksmų bus imtasi vidaus saugumui užtikrinti ir kaip ateinančiais metais bus garantuojamas nuoseklus pareigūnų atlyginimų augimas.
I. Kursevičienė teigia, kad pareigūnai kasdien prisiima atsakomybę už valstybę, todėl dabar valstybė turėtų prisiimti atsakomybę už juos.
Kaip skelbta, prezidentas G. Nausėda antradienį sakė, kad 2027 metais statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai vidutiniškai turėtų didėti apie 7,5 proc. Jo teigimu, spartesnis augimas didintų valstybės biudžeto deficitą.
Vyriausybei pritarus 2027 metų valstybės biudžeto projektui, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas nurodė, kad statutinių pareigūnų atlyginimai kitąmet vidutiniškai turėtų augti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais į rankas. Ministras taip pat pripažino, kad dabartinis finansavimas nepatenkina visų statutinių tarnybų poreikių, todėl bus ieškoma galimybių skirti papildomų lėšų.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas kritikavo biudžeto projekte numatytą finansavimą. Profesinių sąjungų duomenimis, pareigūnų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors papildomas statutinių įstaigų finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.
