Nors dalis medikų viešai svarstė, ar 2027 metais pacientų eilės prie gydytojų dar labiau nepailgės, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis tikino, kad tam pagrindo nėra. Kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas turėtų pasiekti rekordinę 4,86 mlrd. eurų sumą.
Tai būtų beveik 554 mln. eurų daugiau nei šiemet. Ministro teigimu, papildomas finansavimas sudarys daugiau galimybių plėsti paslaugas ir spręsti jų prieinamumo problemas, nors, jo pripažinimu, vis dar nepasieks Europos šalių lygio.
L. Kukuraitis Seime teigė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai, palyginti su Europos vidurkiu, trūksta maždaug trečdalio finansavimo. Todėl didesnis biudžetas esą būtinas norint pacientams užtikrinti tokias paslaugas ir galimybes, kokios prieinamos Europoje.
Gydymo paslaugoms numatyta daugiau lėšų
Didžiausia PSDF biudžeto dalis ir toliau atiteks asmens sveikatos priežiūros paslaugoms. Joms planuojama skirti 3,41 mlrd. eurų – beveik 357 mln. eurų daugiau nei šiais metais.
Ministras nurodė, kad papildomas finansavimas pirmiausia bus nukreiptas į sritis, kuriose pacientai susiduria su didžiausiomis eilėmis ir paslaugų trūkumu. Tai turėtų leisti išplėsti tokių paslaugų teikimą.
Regionų gydymo įstaigoms – baziniai mokėjimai
Vienas iš numatomų pokyčių – bazinis finansavimas tam tikroms regionuose svarbioms paslaugoms. Tokiu atveju gydymo įstaigai būtų mokama ne tik už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir už galimybę konkrečiame skyriuje tas paslaugas išlaikyti.
Tokį modelį planuojama taikyti pediatrijos, akušerijos, intensyviosios terapijos ir kitoms svarbioms sritims. Kaip pavyzdį ministras nurodė insulto klasterio paslaugas, kurioms būtų skiriamas fiksuotas bazinis mokėjimas, leidžiantis išlaikyti reikalingą skyrių.
Ministras tikina: pacientams paslaugų neturėtų sumažėti
Reaguodamas į diskusijas dėl privataus sektoriaus finansavimo, L. Kukuraitis pabrėžė, kad didesnis dėmesys viešosioms gydymo įstaigoms nereiškia mažesnių pacientų galimybių gauti reikiamą pagalbą.
Pirmiausia ketinama išnaudoti viešojo sektoriaus pajėgumus, o privačias įstaigas pasitelkti tuomet, kai to reikės. Ministro teigimu, papildomai paslaugoms numatyta 360 mln. eurų, dar 100 mln. eurų būtų laikoma rezerve viršsutartinėms paslaugoms. Iš viso tai sudarytų 460 mln. eurų papildomų galimybių finansuoti paslaugas, todėl jų apimtis pacientams galėtų padidėti bent 10 proc.
Apie 100 mln. eurų taip pat numatyta skirti PSDF rezervui. Prireikus šios lėšos galėtų būti panaudotos būtinoms viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.
Rajonų ligoninėms žadamos didesnės sutartinės sumos
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius 2027 metų PSDF biudžetą įvardijo kaip didžiausią per visą sistemos istoriją, tačiau taip pat pabrėžė, kad sveikatos apsaugai finansavimo vis dar nepakanka.
Jo teigimu, Lietuvoje viešasis sveikatos finansavimas vos viršija 5 proc. bendrojo vidaus produkto, nors Europos vidurkis siekia beveik 8 proc. Dėl to pacientų iš savo kišenės mokamos sumos Lietuvoje išlieka didelės.
G. Bendorius sakė, kad kitąmet daugiau dėmesio bus skiriama paslaugų prieinamumui regionuose. Rajonų gydymo įstaigoms, galinčioms suteikti daugiau paslaugų vietos gyventojams, planuojama didinti sutarčių sumas.
Jeigu pacientai dėl dienos chirurgijos ar kitų paslaugų vyksta į didmiesčius, rajono ligoninei būtų sudaromos finansinės sąlygos tas paslaugas teikti vietoje ir už jas gauti apmokėjimą. Vis dėlto VLK vadovas pripažino, kad vien didesnis finansavimas dar negarantuoja, jog pacientai gydymą rinksis arčiau namų.
Be to, kitąmet ketinama didinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius. Jie būtų keliami atsižvelgiant į infliaciją ir iš dalies į planuojamą atlyginimų augimą.
Bus finansuojami ir mažesnio pacientų srauto skyriai
Baziniai mokėjimai būtų skiriami ligoninių skyriams, kuriuos svarbu išlaikyti net tada, kai pacientų srautai nėra dideli. Papildomas finansavimas numatomas akušerijos, pediatrijos, neonatologijos, vaikų intensyviosios terapijos ir insulto klasterio paslaugoms.
G. Bendorius pabrėžė, kad kai kurių paslaugų negalima vertinti vien pagal ekonominį efektyvumą. Pavyzdžiui, insultą patyrusiam žmogui būtina pagalba kuo greičiau, todėl tokio paciento negalima vežti dvi valandas iki didžiosios centrinės ligoninės.
Kartu bus vertinama, ar finansuojamuose skyriuose dirba pakankamai specialistų. Vien skyriaus pavadinimo neužteks, kad gydymo įstaiga gautų visą bazinį mokėjimą.
Daugiau lėšų – reabilitacijai, slaugai ir naujoms technologijoms
Nors daugumos paslaugų apimtys turėtų išlikti panašios, kai kurioms sritims finansavimas didės sparčiau. Tarp jų – reabilitacija, slauga, ypač diabetu sergančių pacientų slauga, taip pat naujos sveikatos technologijos ir genetiniai tyrimai.
Didesnio finansavimo numatoma ir pozitronų emisijos tomografijai. Šie tyrimai leidžia tiksliau parinkti individualų gydymą ir gali padėti išsaugoti gyvybes.
Privačiose įstaigose PSDF paslaugos turėtų išlikti prieinamos
VLK anksčiau skelbė, kad planuojami asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo pakeitimai neturėtų apriboti pacientų galimybės privačiose gydymo įstaigose gauti PSDF lėšomis apmokamas paslaugas.
Viešųjų gydymo įstaigų sutarčių apimtys kitąmet būtų didinamos pagal jų pajėgumus ir paslaugų poreikį. Sutartis su VLK turinčios privačios įstaigos ir toliau galėtų aptarnauti PSDF apdraustus pacientus, o sutarčių apimtys sudarytų 94 proc. praėjusiais metais suteiktų ir apmokėtų paslaugų.
Prie svarbiausių viršsutartinių paslaugų būtų priskiriamos oftalmologo ir dermatovenerologo konsultacijos, kai kurios reabilitacijos paslaugos, dantų protezavimas bei hemodializė. Jos galėtų būti apmokamos iki 100 proc., o dienos stacionaro paslaugos, suteiktos viršijus sutartį, – iki 70 proc. kainos.
Papildomai apmokamų paslaugų kiekis būtų skaičiuojamas nuo sumos, neviršijančios 10 proc. gydymo įstaigai nustatytos sutartinės sumos. Viešosioms įstaigoms būtų apmokama daugiau viršsutartinių paslaugų, tačiau daliai jų taip pat būtų taikoma 70 proc. kainos ir 10 proc. sutarčių apimties riba.
G. Nausėda siūlo mišrų stacionarinių paslaugų finansavimą
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo įteisinti mišrų PSDF lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų modelį. Jį sudarytų mokėjimas už faktiškai suteiktas paslaugas ir papildomas fiksuotas metinis mokėjimas, skirtas nustatytų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Pagal dabar galiojančią tvarką PSDF finansavimas grindžiamas fiksuotu įkainiu už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jei sutartyje su VLK numatytas paslaugų skaičius viršijamas, taikomas dalinis apmokėjimas arba paslauga apskritai nefinansuojama.
Tokios prioritetinės paslaugos kaip skubioji medicinos pagalba ir šeimos gydytojo konsultacijos jau dabar apmokamos mišriu modeliu. Svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės papildomai finansuojami pagal poreikį ir turimas galimybes.
