Naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ apmokestinimas viršpelnio mokesčiu galėtų pakeisti Lietuvos santykius su Lenkijos valstybės valdoma įmone. Ji Lietuvoje vykdo beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra vienas didžiausių darbdavių, teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Lenkija anksčiau nusprendė taikyti viršpelnio mokestį naftos koncernams, o surinktas lėšas panaudoti benzino ir dyzelino kainoms mažinti. Premjero Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė šias pajamas planuoja skirti naujam degalų kainų mažinimo priemonių paketui finansuoti.
Penktadienį Mažeikiuose žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva atidžiai stebi Lenkijos veiksmus, tačiau pabrėžė, jog abiejų šalių santykis su „Orlen“ nėra vienodas. Lietuvoje veikianti gamykla įgyvendina milžiniškos apimties investicijas – jų vertė siekia beveik milijardą eurų, o ateityje planuojama investuoti ir daugiau.
Premjero teigimu, sprendimas dėl investicijų buvo priimtas konsultuojantis su ankstesnėmis Lietuvos valdžiomis ir įvertinus būsimą mokestinę aplinką. Todėl bet koks jos pokytis dabar galėtų lemti kitokį santykį su bendrove.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad svarstant viršpelnio mokesčio galimybę būtina vertinti ne tik tai, kiek papildomų lėšų galėtų gauti biudžetas. Taip pat esą svarbi „Orlen“ reikšmė Lietuvai kaip stambaus darbdavio, taip pat įmonės vaidmuo tarptautinių santykių ir kaimynystės kontekste.
Premjeras nurodė, kad preliminarūs galimo mokesčio poveikio biudžetui skaičiavimai labai skiriasi. Pagal juos, papildomų pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
Šį klausimą toliau nagrinėja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė. M. Sinkevičius taip pat planuoja situaciją aptarti su bendrovės vadovais ir išsiaiškinti, kokius sprendimus ketina priimti Lenkija.
Lenkijoje viršpelnio mokestis „Orlen“ buvo tapęs politinio konflikto tarp vyriausybės ir prezidento priežastimi. Pirmąją Vyriausybės iniciatyvą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.
