Kauno klinikose 62 metų Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokios procedūros šioje gydymo įstaigoje atliekamos vos 1–3 kartus per metus.
Dėl gyvybei pavojingos būklės skubiai operuotam pacientui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų. Po operacijos praėjus vos savaitei Raimondas galėjo gydymą tęsti ambulatoriškai.
Aneurizma vadinamas patologinis kraujagyslės sienelės išsiplėtimas, atsirandantis jai susilpnėjus ar pažeidus. Kauno klinikų Širdies centro Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad ši liga dažnai ilgai nesukelia jokių simptomų. Žmogus gali nieko nejausti ir apie aneurizmą sužinoti tik jai plyšus.
Pažeista ilga aortos dalis
Raimondui buvo nustatyta simptominė krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Per metus Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl įvairių aneurizmų operuojama maždaug 110–130 pacientų, tačiau krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos diagnozuojamos gerokai rečiau.
Šios operacijos sudėtingos todėl, kad pažeidžiama ilga aortos atkarpa. Procedūros metu laikinai sustabdoma kraujotaka į dalį pilvo organų ir kojų, todėl medikams būtina užtikrinti gyvybiškai svarbių organų aprūpinimą krauju ir apsaugoti juos nuo pažeidimo.
Sužinojęs, kad operaciją būtina atlikti nedelsiant, Raimondas suprato, jog jo padėtis labai rimta. Vyras prisimena tą akimirką suvokęs, kad dėl tokios būklės kitos dienos gali ir nebesulaukti.
Doc. L. Velička pasakoja, kad pirmiausia buvo suformuotas laikinas šuntas – papildomas kraujo tekėjimo kelias. Jis leido operacijos metu palaikyti kraujotaką ir užtikrinti kraujo patekimą į žemiau esančias kraujagysles.
Atliekant procedūrą pakeista maždaug 45 cm aortos ir klubinių arterijų dalies. Tam panaudoti du tarpusavyje sujungti dirbtinių kraujagyslių protezai. Taip pat iš naujo sujungtos šešios arterijos, aprūpinančios pilvo ir dubens organus. Tuo metu, kai buvo nutraukta inkstų kraujotaka, šie organai buvo šaldomi, siekiant juos apsaugoti.
Tokio masto operacija buvo didelis išbandymas ne tik chirurgams, bet ir anesteziologams. Kauno klinikų Širdies centro Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis nurodo, kad medikams teko tiksliai reguliuoti arterinį kraujospūdį, stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą bei saugoti organus ir nugaros smegenis.
Po operacijos organizmas atsidūrė „avarinėje būklėje“
Kad pacientas netektų kuo mažiau kraujo, visos operacijos metu buvo stebimas krešėjimas. Iš operacinės žaizdos surinktas kraujas buvo išvalomas ir vėl grąžinamas Raimondui.
Doc. T. Lenkutis pabrėžia, kad tokioms operacijoms reikia aukštos anesteziologo kompetencijos, gebėjimo greitai ir tinkamai reaguoti į sparčiai besikeičiančią situaciją bei sklandaus bendravimo su chirurgų komanda.
Chirurgų ir anesteziologų veiksmai turėjo būti nuolat derinami: nuo pažeistos aortos pakeitimo ir organų kraujotakos atkūrimo iki kraujospūdžio kontrolės bei kraujo netekimo mažinimo. Operacijoje dalyvavo trys chirurgai, anesteziologai, anestezistai, transfuziologai, transfūzionistai, dvi slaugytojos instrumentatorės ir slaugytojų padėjėjos. Vienu metu operacinėje dirbo apie 10–12 specialistų.
Doc. L. Velička atkreipia dėmesį, kad ypatingos priežiūros reikia ir po procedūros. Jo teigimu, tokia operacija smarkiai išbalansuoja organizmą, kuris gali atsidurti tarsi avarinėje būklėje, todėl būtina greitai ir tiksliai atkurti jo funkcijas.
Raimondo sveikimas po operacijos buvo sklandus. Pacientui pavyko išvengti ūmaus inkstų pažeidimo, o kartu išnyko ir iki tol jį kamavęs pilvo skausmas.
Dabar vyras į savo sveikatą žvelgia kitaip ir ragina žmones neatidėlioti vizito pas gydytoją, jei atsiranda neįprastų ar neraminančių simptomų. Raimondas sako, kad jeigu vizitą būtų nukėlęs kitai dienai, galbūt tos dienos taip ir nebūtų sulaukęs.
