Planinės operacijos pacientai dažnai laukia ilgai, todėl žinia apie jos atidėjimą gali būti itin nemaloni. Vis dėlto gydytojai tokį sprendimą priima pirmiausia dėl saugumo. Tam įtakos gali turėti ne tik pablogėjusi sveikata ar infekcija, bet ir paciento vartojami vaistai, neįvykdytos pasiruošimo rekomendacijos, makiažas ar net per ilgi nagai.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Ledinauskienė teigė, kad operacijos nukėlimas nepatogus ir pacientui, ir medikams: sutrinka operacinės darbas, keičiasi gydytojų grafikai, būna paruošti instrumentai ir skirtas laikas pacientui. Todėl prieš priimdami sprendimą specialistai vertina ne tik riziką operuoti konkrečią dieną, bet ir galimą atidėjimo žalą.
Pasak gydytojos, netinkamas pasiruošimas anestezijai ir operacijai gali sukelti sunkių, invalidizuojančių komplikacijų ar net mirtį. Lietuvoje, jos vertinimu, vis dar per mažai dėmesio skiriama visam paciento keliui – nuo pasiruošimo iki atsistatymo po procedūros.
Pasikeitusi sveikata gali pakeisti operacijos planą
Planinė operacija gali būti nukeliama, jei pacientui atsirado naujų sveikatos problemų arba paūmėjo anksčiau diagnozuotos ligos. Kadangi operacijos kartais tenka laukti ilgai, per tą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti.
Tokiais atvejais gali prireikti papildomų tyrimų, kitos datos ar net ligoninės, kurioje būtų užtikrinta intensyviosios terapijos priežiūra. Gydytoja pabrėžė, kad šiuos pokyčius saugiau išsiaiškinti dar iki operacijos dienos.
Anesteziologas ypač vertina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę bei fizinio krūvio toleranciją. Operacijos ir anestezijos metu gali keistis kraujospūdis bei širdies susitraukimų dažnis, todėl būtina įsitikinti, kad paciento širdis tokius pokyčius toleruos.
Ypatingo dėmesio reikia, jei laukiant operacijos pacientui buvo įdėtas stentas. Po šios procedūros skiriami krešulių susidarymą mažinantys vaistai. Jų negalima nutraukti savarankiškai, nes per anksti nutraukus gydymą stente gali susidaryti krešulys ir ištikti infarktas. Kita vertus, šie vaistai didina kraujavimo riziką, todėl prieš kai kurias operacijas juos gali tekti laikinai nutraukti.
Po neseniai atlikto stentavimo planinė operacija kartais atidedama, kol pacientą įvertina kardiologas. Sprendžiant atsižvelgiama į laiką nuo stentavimo, jo priežastį, kraujavimo ir stento užsikimšimo riziką bei galimybę saugiai laikinai nutraukti vaistus.
Operacijos datą ar pasiruošimą gali paveikti ir naujai atsiradę ritmo sutrikimai, paūmėjęs širdies nepakankamumas, reikšminga vožtuvų liga ar širdies stimuliatorius. Turint stimuliatorių, svarbu atsinešti jo pasą ir būti neseniai atlikus prietaiso patikrą.
Aktyvi infekcija – dar viena priežastis palaukti
Peršalimas, šlapimo takų infekcija, pūslelinė ar kita aktyvi infekcinė liga gali tapti priežastimi operaciją atidėti. Operacijos metu imuninei sistemai tenka papildomas krūvis, todėl infekcija didina kvėpavimo takų komplikacijų, plaučių uždegimo ir chirurginės žaizdos infekcijos riziką. Be to, sergantis pacientas gali užkrėsti personalą ar kitus ligonius.
Kada po infekcijos saugu operuoti, priklauso nuo jos pobūdžio ir sunkumo, paciento būklės bei planuojamos procedūros. Dažnai siekiama, kad žmogus būtų visiškai pasveikęs ir bent 1–2 savaites nejaustų infekcijos simptomų. Po sunkesnės infekcijos gali reikėti ilgesnio laiko.
Gydytoja išskyrė aktyvią pūslelinę veido srityje. Jei planuojama veido ar galvos operacija, procedūrą dėl jos gali tekti nukelti. Chirurginė trauma ir organizmo stresas gali suaktyvinti herpes simplex virusą, o retais atvejais infekcija gali išplisti ir sukelti sunkių komplikacijų.
Nagai ir makiažas operacijos nesustabdys, tačiau gali trukdyti
Lakuoti nagai savaime nėra priežastis atidėti operaciją, tačiau nagų lakas ir jų ilgis gali apsunkinti paciento stebėjimą anestezijos metu. Pulsoksimetras matuoja deguonies įsotinimą ir pulsą, o dažniausiai naudojamas prietaisas tvirtinamas prie piršto.
Tamsus, ypač juodas ar mėlynas, lakas gali rodmenis sumažinti keliais procentais. Sveikam žmogui tai dažniausiai nėra reikšminga, tačiau sergant plaučių liga toks skirtumas gali turėti įtakos vertinant būklę ir priimant sprendimus dėl gydymo.
Dar didesnė problema gali būti priauginti ar priklijuoti pernelyg ilgi nagai, ant kurių neįmanoma uždėti pulsoksimetro. Daviklį kartais galima tvirtinti prie kojos piršto, tačiau tai ne visuomet įmanoma dėl operacinio lauko. Todėl bent vieną pirštą prieš operaciją patariama palikti be lako, ilgo ar priauginto nago.
Prieš anesteziją taip pat reikia visiškai nusivalyti makiažą, nenaudoti priklijuojamų ar priaugintų blakstienų ir išsiimti kontaktinius lęšius. Bendrosios nejautros metu laikinai slopinami apsauginiai refleksai, pacientas nemirksi, todėl akys specialiai saugomos, o kvėpavimui palaikyti gali būti įvedamas vamzdelis, tvirtinamas prie veido. Dėl to kosmetika ir dirbtinės blakstienos gali didinti akių pažeidimo riziką.
Maistas ir skysčiai prieš operaciją: svarbus tikslus laikas
Nevalgymo ir negėrimo taisyklės būtinos dėl aspiracijos rizikos. Bendrosios nejautros metu išnyksta natūralūs kvėpavimo takų apsauginiai refleksai, todėl skrandyje likęs maistas ar skysčiai gali patekti į kvėpavimo takus ir plaučius. Tai gali sukelti sunkų plaučių pažeidimą, kvėpavimo nepakankamumą ar net mirtį.
Jei nėra aplinkybių, lėtinančių skrandžio išsituštinimą, lengvo maisto negalima valgyti 6 valandas, riebaus ar kepto – 8 valandas iki operacijos. Skaidrius skysčius, tokius kaip vanduo, skaidrios sultys be minkštimo, arbata ar kava be pieno, galima vartoti iki 2 valandų prieš procedūrą.
Pienas, jo produktai ir kiti tiršti skysčiai priskiriami maistui, todėl jų vartojimą reikia nutraukti likus 6 valandoms. Vis dėlto šios taisyklės netinka visiems. Atskirai vertinami pacientai, kurių skrandis išsituština lėčiau, pavyzdžiui, dėl tam tikrų virškinimo trakto ligų, po kai kurių skrandžio operacijų ar vartojant GLP-1 receptorių agonistus.
„Ozempic“ ir panašūs vaistai keičia pasiruošimo taisykles
GLP-1 receptorių agonistai, tarp jų „Wegovy“ ir „Ozempic“, vartojami cukriniam diabetui ir nutukimui gydyti. Jie lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl maistas jame gali išlikti ilgiau nei įprastai.
2024 m. Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos (ESAIC) rekomendacijose nurodoma:
- kasdien vartojamus GLP-1 vaistus nutraukti procedūros dieną;
- kartą per savaitę vartojamus vaistus nutraukti bent 1 savaitę prieš operaciją, jei jie skirti cukriniam diabetui gydyti, arba bent 2 savaites prieš operaciją, jei vartojami nutukimui gydyti;
- 24 valandas iki operacijos vartoti tik skaidrius skysčius – vandenį, elektrolitinius gėrimus, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno;
- likus 2 valandoms iki operacijos nebevartoti ir skaidrių skysčių.
Šių vaistų negalima nutraukti savo nuožiūra, ypač jei jie vartojami diabetui gydyti. Sprendimą būtina iš anksto suderinti su gydytoju, nes nutraukus gydymą gali pablogėti cukrinio diabeto kontrolė. Net ir nutraukus vaistą, 24 valandų skaidrių skysčių režimas svarbus, nes poveikis skrandžio išsituštinimui gali išlikti.
Anesteziologui būtina pasakyti apie GLP-1 receptorių agonistų vartojimą. Vaistų vartojimo slėpimas, ypač jei jie įsigyti ar naudojami be gydytojo paskyrimo ir žinios, gali lemti netikėtas komplikacijas.
Rūkyti verta nustoti kuo anksčiau
Operacijai ir gijimui įtakos turi cigaretės, elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Nikotinas susiaurina kraujagysles, todėl audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies, lėčiau gyja žaizdos bei didėja infekcijų rizika. Anglies monoksidas mažina deguonies pernešimą kraujyje, o rūkymas dirgina kvėpavimo takus, skatina gleivių gamybą ir didina bronchų reaktyvumą.
Dėl to anestezijos metu dažniau gali pasireikšti kosulys, bronchų spazmas, deguonies trūkumas ir kitos kvėpavimo komplikacijos. Nustoti rūkyti naudinga net likus nedaug laiko: nikotinas ir anglies monoksidas pradedami šalinti jau per pirmąsias valandas, o nerūkant bent kelias savaites mažėja pooperacinių plaučių ir žaizdų komplikacijų rizika.
Anesteziologui reikia atvirai pasakyti apie rūkymą, veipinimą ar kaitinamojo tabako vartojimą. Tai leidžia tiksliau įvertinti riziką ir pasirinkti saugiausią anestezijos planą.
Po sedacijos 24 valandas negalima vairuoti
Kai kurios trumpos procedūros atliekamos taikant sedaciją – lengvesnę nejautrą, kurios metu pacientas dažniausiai kvėpuoja savarankiškai. Tačiau po sedacijos ar anestezijos kurį laiką gali būti sutrikęs budrumas ir reakcija.
Kai kuriose ligoninėse pacientas neišleidžiamas vienas – jį turi lydėti kitas žmogus. Po anestezijos ar sedacijos 24 valandas draudžiama vairuoti.
Atliekant dienos chirurgijos procedūrą reikėtų iš anksto pasirūpinti pagalba grįžus namo ir pateikti lydinčio žmogaus kontaktus. Taip pat verta numatyti galimybę likti ligoninėje per naktį, nes dėl užsitęsusios operacijos ar paciento būklės išrašymas tą pačią dieną gali būti nesaugus.
Anesteziologo konsultacija prieš operaciją galėtų padėti
G. Ledinauskienė pabrėžė, kad saugus pasiruošimas yra bendra paciento ir medikų atsakomybė. Tinkamas parengimas padeda mažinti eiles ir išvengti neefektyviai panaudojamų operacinės išteklių.
Pažangesnėse sveikatos sistemose pacientams teikiamos išsamios atmintinės, siunčiami priminimai, o kai kur organizuojamos ambulatorinės anesteziologo konsultacijos. Lietuvoje anesteziologas pacientą neretai pirmą kartą pamato tik operacijos dienos rytą. Žmonėms, turintiems gretutinių ar retų ligų, pasiruošimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius.
Kadangi ambulatorinės anesteziologo konsultacijos Lietuvoje nėra įprastos, didelė pasiruošimo dalis tenka šeimos gydytojui. Tačiau anesteziologinis parengimas yra specifinė sritis, todėl šeimos gydytojui ne visuomet įmanoma žinoti visus su anestezija susijusius niuansus ir nuolat besikeičiančias rekomendacijas.
Gydytoja taip pat pastebėjo, kad pacientai ne visada įvykdo net ir aiškiai pateiktus nurodymus – nevalgo ir negeria tiek, kiek reikia, neatlieka tyrimų arba netinkamai vartoja ar nutraukia vaistus. Medikai gali paaiškinti, priminti ir padėti, tačiau šių veiksmų už pacientą atlikti negali.
Todėl prieš planinę operaciją svarbu informuoti gydytojus apie visus sveikatos pokyčius, vartojamus vaistus, infekcijas ir žalingus įpročius bei tiksliai laikytis gautų rekomendacijų.
