TV3 žinių žiūrovams Rokas Petkevičius pažįstamas kaip vienas iš laidos vedėjų. Televizijoje jis dirba nuo 2006 metų, todėl šiemet mini 20 metų TV3 ekrane. Per šį laiką pasikeitė ne tik technologijos, bet ir pats žurnalisto kelias.
R. Petkevičius TV3 žinių veidu tapo 2006-aisiais. Eteryje jis pristato svarbiausius Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius įvykius.
Į žurnalistiką atvedė radijas
Laidoje „GalvOK“ R. Petkevičius pasakojo, kad vaikystėje tėvai jo nevertė rinktis konkrečios veiklos. Jis lankė įvairius užsiėmimus, tarp jų – Konarskio gatvės dailės mokyklą, tačiau labiausiai susidomėjo žiniasklaida.
Jo kelias prasidėjo radijuje. R. Petkevičiaus teta dirbo radijo režisiere: režisuodavo aktorius ir rengdavo laidas. Tuo metu moksleiviškose radijo laidose dalyvaudavo berniukas ir mergaitė. Kai vienas dalyvis negalėjo atvykti, R. Petkevičius buvo pakviestas jį pavaduoti. Ši patirtis jį sudomino.
Vėliau jis važinėdavo po Lietuvą ir radijui rengdavo trumpus reportažus, taip pat vedė laidas užsienio lietuviams.
Baigęs universitetą, R. Petkevičius sulaukė pasiūlymo dirbti televizijoje. Vakaro žinioms reikėjo naujo žmogaus, o dėstytojas Pečiulis jį rekomendavo. Pirmą kartą tekstą nuo suflerio jis perskaitė būdamas 25-erių. Maždaug mėnesį žurnalistas rengė užsienio naujienų apžvalgas.
R. Petkevičius pabrėžė, kad visą laiką dirbo pagal įgytą specialybę, tačiau jo profesinis startas buvo radijuje. Jo teigimu, darbas radijuje išlavino klausą, todėl jis gerai girdi net priegaides. Žurnalistas taip pat prisiminė, kad iš pradžių jo tartis buvo tipiška vilnietiška ir nebuvo gera.
Per du dešimtmečius labiausiai pasikeitė technologijos
Per ilgus darbo televizijoje metus R. Petkevičius pastebėjo vieną ryškiausių pokyčių – technologijų raidą.
Jis prisiminė, kad pradėjus dirbti žiniose iš pusvalandžio trukmės laidos būdavo parengiama vos 15 minučių iškarpa. Tuo metu reikėjo daug redakcinio darbo, kurio, pasak žurnalisto, nemažai lieka ir šiandien.
Anksčiau žinių vedėjai tekstą skaitydavo iš beveik tualetinio popieriaus ritinio dydžio suflerio, kurį sukdavo rankomis. Vėliau atsirado vaizdo juostos, o dabar visas procesas yra suskaitmenintas.
R. Petkevičius taip pat sakė, kad net ir 1990-aisiais žurnalistika buvo gana greita bei necenzūruojama, tačiau tuomet dar nebuvo naujienų kambariukų.
Pasak jo, jau 2006 metais tarp kelių rinkoje dominavusių televizijos kanalų vyko nemenka konkurencija. Nors šiandien daug informacijos persikelia į internetą ir jis dažnai vadinamas žiniasklaidos ateitimi, žurnalistas televizijos įtakos nemažina. Jo pastebėjimu, užsukus į kaimynų namus dažnai galima pamatyti, kad žmonės vis dar žiūri televizorių.
R. Petkevičius televizorių apibūdino kaip šeimos narį, guodėją, migdytoją ir net gąsdintoją. Jo manymu, televizija dar ilgai neužleis dominuojančios vietos portalų žurnalistikai. Jis taip pat įsitikinęs, kad, kaip ir knygos, vaizdinė informacija niekada neišnyks.
Darbas tapo gyvenimo dalimi
Žiniasklaidoje dirbančių žmonių profesija dažnai tampa ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. R. Petkevičius su tuo sutiko ir juokavo, kad net sapnuose kartais mato save dirbantį TV3 žiniose, o slapta vedantį „Panoramą“.
Laisvalaikiu žurnalistas renkasi ramesnį poilsį gamtoje. Jis mėgsta nuvykti į savo sodybą, kur netrūksta ūkio darbų. Šią vietą R. Petkevičius vadina tėvų palikimu – ne finansiniu turtu, o įsipareigojimais.
Pasak jo, vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus jaučiamas kitoks gyvenimo ritmas ir kitokia atmosfera. Ten gyvenančius žmones bei jų mentalitetą ir požiūrį žurnalistui įdomu stebėti bei tyrinėti.
