Nuo sekmadienio Lietuvoje pradeda galioti sveikatos apsaugos sistemos pakeitimai. Jie palies inovatyvių vaistų gamybą, slaugytojų funkcijas, skubias gydytojų konsultacijas ir vaikų, sergančių reumatinėmis ligomis, stebėjimą.
Pagal gydytojo paskyrimą konkrečiam pacientui nuo lapkričio 1-osios bus galima gaminti ne tik ląstelių terapijos ar audinių inžinerijos, bet ir genų terapijos vaistus. Iki šiol Lietuvoje genų terapijos vaistų gamyba nebuvo leidžiama net tais atvejais, kai gydymo įstaiga turėjo reikiamų kompetencijų ir techninių galimybių.
Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose išplėstinės praktikos slaugytojai galės savarankiškai įvertinti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikalingą pagalbą. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad taip gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingiems bei gyvybei pavojingiems atvejams.
Be to, skubos tvarka bus galima kreiptis į akių ligų gydytoją, kai akispūdis reikšmingai padidėja, staiga pablogėja regėjimas, pasireiškia infekcinis uždegimas, reikia atlikti naujagimių retinopatijos patikrą ar susiklosto kita skubi situacija.
Skubi oftalmologo konsultacija – per 14 dienų
Skubiais atvejais pacientas pas oftalmologą turės patekti ne vėliau kaip per 14 dienų.
Suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu ir per pastaruosius metus nekonsultuotiems oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos, dalis akių priežiūros paslaugų galės būti suteikta nuotoliniu būdu.
Norėdamas pasinaudoti šia galimybe, pacientas turės apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis nufotografuos akies dugną ir nuotoliniu būdu perduos vaizdą oftalmologui įvertinti.
Naujos taisyklės taip pat nustato vaikų, sergančių jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, stebėjimo tvarką. Jei liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas turės jį apžiūrėti kas 3–6 mėnesius.
Kai ligos aktyvumas mažas ir ligą modifikuojantis gydymas netaikomas, vaiko būklė bus vertinama kas 6–12 mėnesių.
Anksčiau atskiro šios pacientų grupės stebėjimo reglamentavimo nebuvo, todėl gydytojai vaikų sveikatos būklę vertindavo individualiai.
