Akcizo kurui mažinimas Lietuvą galėtų įstumti į dar didesnę skolą, teigia Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Tuo metu augančios kuro kainos nėra vienintelė problema – reikšmingą indėlį į šalies ekonomikos augimą sudaro ir Lietuvoje dirbantys imigrantai.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui vienašališkai ir netikėtai sušvelninus sankcijas Rusijos dyzelinui, kilo klausimų, ar toks sprendimas nepriimtas Ukrainos saugumo sąskaita. Amerikoje dyzelino kaina, palyginti su laikotarpiu iki krizės, yra padidėjusi trečdaliu.
Pasak A. Romanovskio, bent jau viešosios retorikos požiūriu toks žingsnis saugumo situacijai kenkia. Jo teigimu, reikšmę turi ne tik D. Trumpo sprendimai, bet ir jo pasisakymai, galintys daryti įtaką kitų šalių veiksmams.
Ekspertas pabrėžė, kad Rusijos elgesys dažnai grindžiamas prielaida: jei oponentas daro nuolaidų, tai gali paskatinti dar didesnę agresiją. Vis dėlto neaišku, kaip sankcijų sušvelninimas atrodytų praktiškai ir ar Rusija apskritai turėtų realių galimybių eksportuoti dyzeliną. Tai gali būti ir Maskvos blefas, žadant tai, ko ji neturi, taip pat kaip D. Trumpo pažadai savo rinkėjams.
A. Romanovskis priminė ankstesnius pažadus muitus didinti šimtais procentų: vieną dieną jie būdavo pakeliami, o kitą – atšaukiami. Todėl, jo nuomone, svarbiausia vertinti ne retoriką, o realią padėtį Ukrainoje ir tikrąją JAV paramą.
Jeigu būtų susitarta dėl energetinių paliaubų – nebūtų puolama energetikos infrastruktūra nei Ukrainoje, nei Rusijoje – sankcijos dyzelinui galėtų būti sušvelnintos. Tačiau A. Romanovskis abejoja, ar tai reikšmingai paveiktų Lietuvos kuro kainas.
Jo vertinimu, energetinės paliaubos būtų naudingos Ukrainai, kuri artėja prie žiemos, galinčios tapti viena sunkiausių ar net sunkiausia. Nors Rusijos energetikos objektų puolimai smukdo jos ekonomiką, atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą pirmiausia skaudžiai atsiliepia šalies gyventojams.
Ukrainiečiai, anot jo, galėtų sutikti nebeatakuoti Rusijos naftos perdirbimo įmonių, kad jų pačių žmonės galėtų lengviau išgyventi. Tačiau Lietuvos situacijai tai greičiausiai turėtų ribotą poveikį, nes didelę kainų augimo dalį lemia JAV ir Irano karas bei Hormūzo sąsiaurio uždarymas.
Akcizo mažinimas problemos neišspręstų
Koalicijos partneriai kol kas neranda bendro sprendimo, kaip reaguoti į išaugusias kuro kainas, taip pat nesutaria, ar reikėtų mažinti akcizą.
A. Romanovskio teigimu, pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, iš kur valstybė gautų pajamų, jei dalis jų būtų sumažinta. Akcizas šiuo metu yra vienas iš valstybės pajamų šaltinių, o aukštesnės kainos kartu lemia ir didesnį PVM surinkimą. Todėl atsisakyti šių įplaukų nebūtų paprasta.
Nors teigiama, kad dėl didelių akcizų pinigai išvežami iš Lietuvos, Lenkijos pasirinktas kelias, pasak A. Romanovskio, nėra įprastas Europoje. Lenkai kuro PVM sumažino dvigubai, o Lietuvai, kur ir taip trūksta lėšų mokytojams bei stringa sveikatos sistema, toks žingsnis reikštų labai didelę finansinę naštą.
Jo vertinimu, norint išlaikyti dabartinį išlaidų lygį ir kartu dvigubai sumažinti kuro PVM, Lietuvą tektų visiškai praskolinti. Beveik nė viena Europos Sąjungos valstybė nesirenka tokios politikos, todėl Lenkijos pavyzdys veikiau yra išimtis.
Vertindamas prognozuojamą 3,8 proc. valstybės biudžeto deficitą, A. Romanovskis teigė dėl jo nerimaujantis. Vienas svarbiausių prioritetų politinėms partijoms yra išlaikyti gynybos finansavimą, tačiau Vyriausybė taip pat žada šimtamilijoninį demografijos priemonių paketą.
Be to, pasak jo, 3,8 proc. rodiklis gali būti pasiektas tik apkarpius kitas biudžeto išlaidų eilutes. Kol nėra galutinių skaičių, tikslios prognozės pateikti neįmanoma, tačiau tokia perspektyva kelia nerimą.
Imigrantai sudaro reikšmingą ekonomikos augimo dalį
Diskusijoje taip pat paliestas migracijos klausimas. Užsidarius kvotai žmonėms, norintiems atvykti į Lietuvą dirbti, prognozuojama, kad šiemet, laikantis griežtos migracijos politikos, galima netekti iki 150 mln. eurų. Jei kitąmet kvota nebūtų keičiama, nuostoliai galėtų siekti pusę milijardo eurų.
A. Romanovskis pabrėžė, kad Lietuva turi derinti ekonomikos augimą su saugumu, valstybės ir visuomenės stabilumu. Jo teigimu, tai reiškia, kad migracijos politika negali būti formuojama ignoruojant nė vieną iš šių tikslų.
Vis dėlto, nepriklausomai nuo požiūrio į migraciją, migrantai sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos augimo dalį. Lietuvos bankas yra apskaičiavęs, kad per pastaruosius penkerius metus pusę šalies ekonomikos augimo sukūrė trečiųjų šalių piliečiai, dirbantys Lietuvoje.
Šiai grupei priskiriami tiek Ukrainos pabėgėliai, tiek vairuotojai iš Indijos ir kitų valstybių.
