Įdubusi krūtinės ląsta Nikitai tapo ne tik pastebimu išvaizdos pokyčiu. Augant berniukui vis sunkiau sekėsi pakelti fizinį krūvį, jį vargino dusulys. Kauno klinikų vaikų chirurgai ryškią deformaciją ištaisė minimaliai invazine operacija, o vėliau pradėta reabilitacija padėjo susigrąžinti judesių laisvę ir fizinę ištvermę.
Dabar Nikita vėl gali mėgautis kasdiene veikla. Didžiausią pasikeitimą jis apibūdina paprastai – jam tapo lengva kvėpuoti.
Kauno klinikų Vaikų raidos ir reabilitacijos skyriaus vadovė Dovilė Važgėlienė pabrėžia, kad šioje istorijoje svarbi galimybė visą gydymą – nuo sudėtingos operacijos iki individualios reabilitacijos – užtikrinti vienoje įstaigoje. Pasak jos, chirurgų, reabilitacijos ir kitų sričių specialistų darbas vienoje komandoje leidžia gydymą organizuoti nuosekliai, o svarbiausias rezultatas yra sveikstantis vaikas, galintis grįžti į visavertį kasdienį gyvenimą.
Deformacija išryškėjo, kai berniukui buvo aštuoneri
Nikitos krūtinės ląstos pokyčiai pirmą kartą pastebėti jam sulaukus aštuonerių. Berniukui augant deformacija stiprėjo, o vienuolikos metų tapo ypač ryški. Tuomet šeima ėmė ieškoti, kur būtų galima suteikti reikalingą pagalbą.
Nikitos tėtis Vitalijus pasakoja, kad šeima sąmoningai ieškojo medicinos centro, kuriame būtų atliekamos tokios sudėtingos operacijos. Sužinoję apie Kauno klinikų Vaikų chirurgijos kliniką ir jos specialistus, tėvai nusprendė patikėti sūnaus sveikatą būtent jiems.
Kauno klinikų Vaikų chirurgijos klinikos gydytojas vaikų chirurgas Mindaugas Beržanskis, ištyręs Nikitą, patvirtino ryškią krūtinės ląstos deformaciją. Įdubusi krūtinė yra įgimta būklė, kai krūtinkaulis įlinksta į vidų.
Įvertinus deformacijos sunkumą, Nikitai buvo rekomenduota operacija. Su berniuku ir jo artimaisiais medikai aptarė gydymo planą, procedūros tikslus bei laikotarpį po operacijos.
Nikitai atlikta Nuss operacija – minimaliai invazinis įdubusios krūtinės gydymo būdas. Per nedidelius pjūvius krūtinės ląstos šonuose įdedama pagal konkretaus paciento krūtinės formą pritaikyta metalinė plokštelė. Ji pakelia krūtinkaulį ir padeda grąžinti jį į taisyklingą padėtį. M. Beržanskis teigia, kad operacija praėjo sklandžiai, o deformaciją pavyko visiškai ištaisyti.
Gydytojas pabrėžia, kad po tokios procedūros būtinas visos komandos darbas. Dar ligoninėje pradedama kineziterapija, o vėliau pacientas perkeliamas tęsti reabilitacijos. Ji reikalinga tam, kad vaikas galėtų visavertiškai sugrįžti į įprastą gyvenimą.
Po operacijos laukė nuoseklus sveikimo etapas
Tolesnei reabilitacijai Nikita buvo perkeltas į Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos kliniką. Po operacijos berniuką vargino skausmas, buvo sumažėjęs pečių judrumas ir fizinė ištvermė, taip pat sutrikusi laikysena.
Su Nikita dirbęs kineziterapeutas Justas Praninskas pasakoja, kad reabilitacijos tikslas buvo atkurti pečių judesius, koreguoti laikyseną, stiprinti raumenis ir palaipsniui grąžinti berniuką prie įprasto fizinio aktyvumo.
Reabilitacijos metu Nikitos pečių judrumas pagerėjo, skausmas sumažėjo, o fizinė ištvermė didėjo. Kartu keitėsi ir jo emocinė būsena: pradžioje berniukas buvo nedrąsus bei bijojo skausmo, tačiau palaipsniui sustiprėjo jo pasitikėjimas savimi, jis drąsiau atliko pratimus ir aktyviau įsitraukė į gydymą.
Vitalijus sako, kad kiekvienas specialistas atliko savo užduotį, tačiau visi šie darbai susijungė į vieną apgalvotą sistemą. Šeimą ypač sujaudino gydytojų, slaugytojų ir viso personalo parodytas rūpestis bei šiluma.
Šiandien Nikita jaučiasi puikiai. Pasibaigus reabilitacijai nebeliko pooperacinio skausmo, pagerėjo laikysena, sustiprėjo raumenys, o berniukas grįžo prie įprastų veiklų ir mėgstamų užsiėmimų.
Pasak Vitalijaus, sūnus pradėjo ramiau miegoti, nebejaučia anksčiau jį kamavusių skausmų, o jo ištvermė ir fizinė jėga kasdien didėja. Svarbiausia, kaip pats Nikita sako, jam tapo lengva kvėpuoti.
