Rusijoje pasirodę pranešimai apie galimai nuo maro mirusią 28-erių moterį sukėlė klausimų, ar šis atvejis gali tapti didesnio protrūkio pradžia. Situaciją įvertino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas.
Buvo skelbiama, kad Irkutsko Kovos su maru institute dirbusi Darja Šipilova galėjo užsikrėsti plaučių maru po to, kai netyčia sudužo mėgintuvėlis.
Retas, bet pavojingiausias maro tipas
M. Stankūnas paaiškino, kad plaučių maras yra rečiausia, tačiau pavojingiausia maro forma. Ją sukelia bakterija Yersinia pestis.
Skirtingai nei dažnesnis buboninis maras, plaučių maras gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui per kvėpavimo takų lašelius, kai sergantysis kosėja ar čiaudi.
Vis dėlto šiandien ši liga nėra laikoma nepagydoma ar neišvengiamai mirtina. Profesoriaus teigimu, laiku nustačius diagnozę, ji gydoma antibiotikais, o su užsikrėtusiuoju kontaktavę asmenys gali būti stebimi ir prireikus gydomi profilaktiškai.
Didžiausia grėsmė kyla žmonėms, kurie artimai bendravo su sergančiuoju, ypač tuo atveju, jei liga nebuvo nustatyta ir gydoma. M. Stankūnas pabrėžė, kad įprastai tai nėra infekcija, lengvai plintanti tarp atsitiktinių praeivių ar visoje visuomenėje, kaip COVID-19 pandemijos metu.
Specialistas nemato pagrindo kalbėti apie naują epidemiją
Profesorius pabrėžė, kad vienas incidentas Rusijoje savaime nereiškia naujos epidemijos pradžios. Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu riziką plačiajai visuomenei vertina kaip mažą, tačiau situacija gali būti peržiūrėta gavus daugiau informacijos.
Penktadienį paskelbta, kad Sibiro Irkutsko srityje mirė Kovos su maru institute dirbusi 28 metų D. Šipilova. Šie pranešimai sukėlė nerimą dėl galimo plaučių maro.
„Rospotrebnadzor“ pranešimą apie ribojimus pavadino klastote
Rusijos vartotojų teisių ir sveikatos priežiūros tarnyba „Rospotrebnadzor“ antradienį paneigė internete platinamą dokumentą, esą Irkutsko srityje dėl maro sugriežtintos sanitarinės ir epidemiologinės priemonės bei įvesti ribojimai.
Tarnyba savo „Telegram“ kanale nurodė, kad dokumentas ir jame pateikta informacija nėra oficialūs bei neatitinka tikrovės. Pasak „Rospotrebnadzor“, tokie sprendimai nebuvo priimti, o sanitarinė ir epidemiologinė padėtis regione išlieka stabili.
Rusijos leidinys „Liudi Baikala“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, artimais regiono saugumo tarnyboms, penktadienį rašė, kad moteris galėjo užsikrėsti plaučių maru laboratorijoje sudužus mėgintuvėliui. Kitos žiniasklaidos priemonės taip pat skelbė apie galimą ryšį tarp jos mirties ir incidento laboratorijoje.
Leidinys teigė, kad iki 200 žmonių, galėjusių turėti kontaktą su moterimi, buvo izoliuoti, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Rusijos pareigūnai savo ruožtu pabrėžė, kad po moters mirties atlikti tyrimai maro nepatvirtino. Irkutsko srities gubernatorius Igoris Kobzevas pirmadienį sakė, kad speciali ekspertų komisija nustatė kitą išvadą – mirties priežastis buvo nenustatytos etiologijos plaučių uždegimas.
I. Kobzevas „Telegram“ nurodė, kad „Rospotrebnadzor“ atlikus tyrimus mirusiosios biologiniuose mėginiuose neaptikta jokių su jos profesine veikla susijusių mikroorganizmų.
Gubernatoriaus teigimu, po moters mirties daugiau Kovos su maru instituto darbuotojų dėl panašių simptomų į medikus nesikreipė.
Negydomas plaučių maras gali baigtis mirtimi
Maras yra bakterinė liga, galinti pasireikšti keliomis formomis. Plaučių maras laikomas labiausiai užkrečiamu jo tipu ir gali plisti per kvėpavimo takus. Buboninį marą dažniausiai platina užsikrėtusios blusos.
PSO perspėja, kad laiku nepradėtas gydyti plaučių maras gali būti mirtinas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad jo administracija padėtį atidžiai stebi. Į klausimą, ką Vašingtonas ketina daryti dėl galimo maro išplitimo iš Rusijos, D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose atsakė, kad situacija yra labai atidžiai stebima.
