Pereiti prie turinio
Sveikata

Ne aukštis ir ne vorai: profesorius atskleidė, kuri baimė gali uždaryti žmogų namuose

Baimę vienaip ar kitaip patiria beveik visi: vienos jos atsiranda po stiprių stresinių išgyvenimų, kitų kilmę paaiškinti sunku. Fobijos gali pasireikšti įvairiai – nuo prakaituojančių delnų iki tokio vengimo, kuris žmogų priverčia nebeišeiti iš namų.

Apie baimių ir fobijų skirtumus, jų atsiradimą bei galimus įveikos būdus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ kalbėjo Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės direktorius, VU Medicinos fakulteto profesorius Dr. Arūnas Germanavičius.

Kada baimė tampa fobija?

Profesorius paaiškino, kad baimė ir fobija yra susiję reiškiniai, tačiau skiriasi jų stiprumas bei poveikis žmogaus kasdieniam funkcionavimui, mąstymui ir produktyvumui.

Anot A. Germanavičiaus, baimė ne visada yra žalinga. Ji gali padėti mobilizuotis, numatyti galimus pavojus, suplanuoti gynybą ir taip apsisaugoti. Šis evoliucinis mechanizmas, pasak specialisto, buvo svarbus žmonijai išlikti. Fobija atsiranda tuomet, kai nerimas peržengia žmogaus gebėjimą su juo susitvarkyti ir ima neigiamai veikti jo gyvenimą.

Kai kurioms baimėms įtakos gali turėti genai

Tikslaus atsakymo, iš kur kyla skirtingos baimės, mokslininkai iki šiol neturi. Vis dėlto tyrimai rodo, kad dalis jų gali būti paveldimos ir turėti genetinį pagrindą.

Profesorius kaip pavyzdį pateikė agorafobiją – baimę būti atviroje vietoje, kur yra kitų žmonių, kur žmogus gali jaustis stebimas arba manyti, kad prireikus negalės greitai pasišalinti. Būtent ši baimė, pasak jo, turi didžiausią tikimybę būti paveldėta arba nulemta genetinių veiksnių.

Tokiais atvejais žmogus neretai negali nurodyti konkrečios priežasties ar traumuojančios patirties. Baimė gali atsirasti tam tikru gyvenimo laikotarpiu, nors anksčiau nieko panašaus nebuvo nutikę.

Dr. A. Germanavičius teigė, kad baimės dažniausiai išryškėja paauglystėje, tačiau kai kurios jų gali pasireikšti ir kitais gyvenimo etapais. Dalis baimių siejama su senėjimu, nes bėgant metams gali suaktyvėti tam tikri genai.

Agorafobija gali visiškai apriboti žmogaus gyvenimą

Palyginti su kitais psichikos sutrikimais, fobijos dažniausiai žmogaus neįgalina. Tačiau, profesoriaus teigimu, išimtis gali būti agorafobija.

Dėl nepagrįstos baimės žmogus palaipsniui ima vengti skirtingų aplinkų, jo judėjimo ir laisvės galimybės vis labiau mažėja. Galiausiai jis gali visiškai izoliuotis namuose ir bijoti net išeiti į lauką.

„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą trečiadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.

00:00 Laidos temos ir pašnekovo pristatymas

01:30 Ar baimė ir fobija yra skirtingi dalykai?

03:00 Ar baimės gali būti paveldimos?

07:45 Ar pasakos apie raganas ir kitus blogiečius daro neigiamą įtaką?

11:10 Kas yra agorafobija ir kokius pavojus ji kelia?

17:05 Kokias baimes kelia naujienų srautas?

22:50 Ar reikia pažiūrėti savo baimei į akis?

27:45 Kaip susitvarkyti su baimėmis ir nerimu?

Pasidalykite straipsniu
Apie autorių

Portalo „Žinios Gyvai“ autorius. Rengia ir redaguoja aktualius informacinius straipsnius.

Visi autoriaus straipsniai