Spalio 9 d. per pokalbį telefonu su Donaldu Trumpu Vladimiras Putinas dar kartą iškėlė galimo trišalio susitikimo su Xi Jinpingu klausimą. Jis galėtų įvykti lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste, APEC viršūnių susitikimo metu, pranešė „The Wall Street Journal“.
Leidinio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi „naujosios Jaltos“ – derybų, kuriose didžiosios valstybės pasidalytų įtakos sferas, panašiai kaip 1945 metų konferencijoje. Maskva Europos saugumo tvarką siekė pakeisti dar iki invazijos į Ukrainą, rašo „Agentstvo“.
2021 metų gruodžio 17 d., likus nedaug laiko iki įsiveržimo, Rusija Vakarams pateikė ultimatyvius reikalavimus. Jie buvo atmesti, tačiau jų turinys rodo, kad vien karo Ukrainoje baigtis – kad ir kokia ji būtų – šių klausimų neišspręstų.
- NATO plėtros sustabdymas: Maskva reikalavo teisiškai įpareigojančios garantijos, kad Ukraina ir kitos buvusios Tarybų Sąjungos respublikos niekada nebūtų priimtos į NATO.
- Karinės infrastruktūros atitraukimas: Rusija siekė, kad NATO iš šalių, prie aljanso prisijungusių po 1997 metų gegužės, išvestų visas pajėgas, ginkluotę ir karinę infrastruktūrą. Tarp tokių valstybių – Lenkija, Baltijos šalys ir Balkanų valstybės.
- Karinių operacijų ribojimas: Maskva reikalavo nutraukti NATO karinę veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.
- Raketų dislokavimo draudimas: siūlyta neleisti laikyti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų teritorijose, iš kurių jos galėtų pasiekti kitos šalies teritoriją.
- Branduolinio ginklo apribojimai: reikalauta nedislokuoti branduolinio ginklo už nacionalinių valstybių teritorijų ribų. Tai reikštų ir JAV branduolinių ginklų, laikomų Europoje pagal dalijimosi su sąjungininkais susitarimus, išgabenimą.
Maskvos siūlomas trišalis formatas
Buvęs Rusijos žvalgybos darbuotojas, susipažinęs su šia iniciatyva, WSJ teigė, kad V. Putinas į tokį susitikimą deda dideles, nors ir nerealistiškas viltis. Rusijos prezidentas esą norėtų jį paversti antrąja Jaltos konferencija, kurioje Rusija, JAV ir Kinija pasidalytų pasaulį į įtakos zonas.
Derybas APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose Maskva pasiūlė Pekinui diplomatiniais kanalais. WSJ šaltinių teigimu, Kinija leido suprasti, kad tokiai idėjai neprieštarautų, jei jai pritartų D. Trumpas.
JAV prezidentas kol kas nesutiko, tačiau, pasak aukšto rango amerikiečių pareigūno, jį galėtų sudominti pažadas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Toks formatas reikštų, kad Ukraina ir jos Europos sąjungininkės liktų nuošalyje.
Galimų derybų faktą patvirtino JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Jis „Reuters“ sakė, kad apie susitikimą buvo kalbama, nors galutinis sprendimas dar nepriimtas. Pasak M. Rubio, D. Trumpas aiškiai nori karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas WSJ teigė, kad kol kas nėra aiškumo nei dėl paties susitikimo, nei dėl jo darbotvarkės. Vis dėlto, pasak jo, visos trys šalys pripažįsta, kad toks susitikimas teoriškai galėtų įvykti.
Reikalavimai dėl Europos saugumo nesikeičia
2021 metų gruodį Maskva JAV ir NATO perdavė susitarimų dėl „saugumo garantijų“ projektus. Rusija reikalavo teisiškai uždrausti tolesnę aljanso plėtrą, taip pat ir į Ukrainą bei kitas buvusias SSRS respublikas. Ji siekė nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje bei grąžinti aljanso pajėgų dislokavimą Europoje į 1997 metų lygį.
NATO atsisakė užverti duris būsimoms narėms ir pasiūlė kalbėtis apie ginklų kontrolę bei rizikos mažinimą. V. Putinas pareiškė, kad Rusijos reikalavimai buvo įvertinti neigiamai. 2022 metų vasario 24 d., skelbdamas apie įsiveržimą, jis teigė, kad Maskva 30 metų mėgino susitarti su Vakarais, tačiau esą susidūrė su „melu“ ir „šantažu“.
2024 metų birželį susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas pasiūlė kurti naują saugumo sistemą Eurazijoje ir palaipsniui mažinti „išorės valstybių“ karinį buvimą regione. 2025 metų gegužę jis dar kartą pareikalavo raštiškų garantijų, kad NATO nesiplės, įskaitant Sakartvelą, Moldovą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos įtakos respublikas.
2026 metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad Europos saugumo klausimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo, o po SSRS žlugimo įvykę pokyčiai – suderinti su Rusija. Jo teigimu, viskas, kas nesuderinama su šiais susitarimais, prieštarauja Maskvos interesams.
Trišalio susitikimo idėja buvo keliama dar iki spalio pokalbio. Rugsėjo 1 d. Jurijus Ušakovas pranešė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė galimą dvišalį viršūnių susitikimą. Rugsėjo 9 d. D. Peskovas patvirtino, kad V. Putinas šį klausimą aptarė ir su D. Trumpu. Spalio 1 d. „Valdajaus“ forume V. Putinas sakė tokiai idėjai pritariantis, tačiau pabrėžė, kad pirmiausia reikia nustatyti darbotvarkę. Iki konkretaus susitikimo ji taip ir nebuvo suderinta.
Vašingtono ir Maskvos santykiuose – naujas etapas?
„Naujosios Jaltos“ idėja iškyla tuo metu, kai peržiūrimi JAV ir Rusijos santykiai. Per pastarąsias savaites JAV:
- po spalio 9 d. D. Trumpo pokalbio su V. Putinu leido prekiauti rusišku dyzelinu;
- sustabdė naujų sankcijų, numatytų rugsėjį priimtame įstatyme, įvedimą;
- ragino Kyjivą nutraukti smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms;
- aptarė galimus sandorius dėl „Lukoil“ turto užsienyje, JAV investuotojo dalyvavimo „Nord Stream“ projektuose ir galimo Rusijos turto atšaldymo;
- vedė derybas dėl galimo Rusijos energetinių išteklių pirkimo Europoje atnaujinimo.
Analitiko vertinimu, tai būtų ne nugalėtojų, o pralaimėtojų Jalta
Rusijos apžvalgininkas Valerijus Paniuškinas abejoja, kad galimas trijų lyderių susitikimas turėtų istorinį 1945 metų Jaltos svorį. Jo vertinimu, tai būtų „pralaimėtojų Jalta“.
Pasak V. Paniuškino, 1945 metų vasarį JAV, Didžioji Britanija ir SSRS į Jaltą atvyko jau pasiekusios strateginių pergalių. Britanija buvo išgyvenusi Londono bombardavimą, atkariavusi Afriką ir įgijusi pranašumą ore bei jūroje. JAV buvo užėmusi Ramiojo vandenyno dalį, pusę Italijos ir baigė kurti atominę bombą. Sovietų Sąjunga buvo susigrąžinusi anksčiau prarastą ketvirtį teritorijos ir užėmusi trečdalį Europos.
Apžvalgininko teigimu, tuometinės valstybės buvo nugalėjusios vermachtą – pažangiausią 1940-ųjų karo mašiną – ir kiekviena galėjo pretenduoti į pasaulinį viešpatavimą, nors toks dominavimas būtų buvęs pernelyg brangus. Šiandienė Rusija, JAV ir Kinija, jo vertinimu, tokio statuso neturi.
V. Paniuškinas taip pat pažymėjo, kad per laiką, kurio prireikė J. Stalino kariuomenei pasitraukti iki Volgos ir vėliau pasiekti Vyslą bei Oderį, V. Putino pajėgos nesugebėjo užimti ne tik Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko, bet ir Malaja Tokmačkos – kaimo Zaporižios srityje.
Jo teigimu, V. Putinui neparanku prisiminti ir pralaimėjimą Sirijoje, beveik nulinį Rusijos ekonomikos augimą bei eiles prie degalinių. Apžvalgininkas tvirtino, kad kraujo pralieta daug, tačiau pagrindiniai Kremliaus kariniai planai nebuvo įgyvendinti.
JAV, anot jo, taip pat nenugalėjo Irano ir nesugebėjo suvaldyti padėties Afganistane. Nors tai vyko ne D. Trumpo prezidentavimo metu, amerikiečių kariuomenės pasitraukimas esą parodė, kad jai sunku susidoroti su ginkluotais Talibano kovotojais.
Kinija surengė karines pratybas aplink Taivaną, tačiau vėliau atsitraukė – sala pasirodė neįveikiama.
„The Moscow Times“ cituojamas V. Paniuškinas tokį galimą susitikimą apibendrino kaip konferenciją, kurioje dalyvautų pasaulio lyderiai, tačiau jų kariuomenės pastaruoju metu nesugebėjo įveikti gerokai silpnesnių varžovų.
