Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigia, kad kritikuoti naują slaugos ir globos modelį dar neprasidėjus jo viešinimui bei derinimui yra nepagrįsta. Pasak jo, viešai vertinamas modelis, kuris kol kas net nėra paskelbtas.
Ministras pabrėžė, kad teiginiai, esą žmonės ateityje negaus paslaugų arba už jas turės mokėti daugiau, šiame etape yra „iš piršto laužti“, nes galutiniai sprendimai dar nepriimti.
L. Kukuraitis sakė, kad prie būsimo modelio rengimo kas savaitę ir dar dažniau kviečiami vis nauji partneriai. Taip siekiama iš skirtingų perspektyvų įvertinti sistemos pranašumus ir galimas grėsmes. Ministro teigimu, vyksta daug įvairių, atvirų ir plačių susitikimų.
Jis taip pat pažymėjo, kad kritikų nedalyvavimas tokiuose susitikimuose nereiškia, jog su jais nesitariama. Anot ministro, modelis turi būti kuo išsamiau parengtas kartu su praktikais, nes būtent jiems teks jį įgyvendinti.
Ministras pripažįsta: dėl mokėjimo principų dar nėra aiškumo
Konferencijoje Baltijos paliatyviosios priežiūros asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis kritikavo galimybę, kad vienu iš reformos finansavimo šaltinių taps paciento mokestis. Jo vertinimu, tai galėtų sumažinti paslaugų prieinamumą senatvės pensiją gaunantiems žmonėms.
L. Kukuraitis atsakė, kad dalis dabartinės reformos kritikų anksčiau buvo atsakingi už šio darbo atlikimą, tačiau jo taip pat nepadarė. Ministro teigimu, tiek politikai, tiek valstybės tarnautojai tuo metu buvo paskirti šiam uždaviniui, bet proveržio nepasiekė.
Jis pabrėžė, kad slaugos ir globos sistemų sujungimas yra itin sudėtingas procesas. Pasak ministro, apie būtinybę šioms sistemoms veikti kartu kaip vienai kalbama jau 30 metų, tačiau rimtų pokyčių neįvyko būtent dėl šio klausimo sudėtingumo.
Sveikatos apsaugos ministerija, ministro teigimu, intensyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis ir priežiūros namuose atstovais. Tarp minimų partnerių – Lietuvos savivaldybių asociacija, Kauno savivaldybė, taip pat Mažeikių ir Telšių įstaigos.
L. Kukuraitis teigė, kad nuolat kalbamasi ir su tais, kurie dėl reformos nerimauja labiausiai. Jo vertinimu, modelis tobulinamas, tačiau dar reikės jį suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Ministras pripažino, kad neapibrėžtumo esama. Jį didina planas nuo 2029 metų pradėti taikyti bendrą sistemą. Kol galutinis modelis nepateiktas svarstyti, įtampa išlieka, o kritikuojami dar tik kuriami sprendimai, jo manymu, nėra konstruktyvu.
Dėl mokamų ir nemokamų paslaugų taip pat tebevyksta diskusijos. Svarstoma, ar visa sveikatos priežiūros dalis, įtraukta į ilgalaikės priežiūros paketą, turėtų būti nemokama, kad žmonių padėtis nepablogėtų.
L. Kukuraitis neatmetė galimybės išsaugoti principą, pagal kurį sveikatos priežiūros dalis būtų visiškai apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), kaip numatyta Konstitucijoje. Jis pabrėžė, kad šiuo metu dar vertinami įvairūs variantai, vyksta derinimas ir ieškoma sprendimų, kurių per ankstesnius dešimtmečius taip ir nepavyko rasti bei suderinti.
Pagrindinį įstatymą Seimas turėtų gauti rudenį
Ministro teigimu, pagrindinis ilgalaikę priežiūrą apibrėžiantis įstatymo projektas parlamentui turėtų būti pateiktas rudens sesijoje. Lydintieji teisės aktai būtų teikiami pavasario sesijoje arba vėliau.
Numatyta, kad pagrindinis įstatymas nustatytų, kas yra ilgalaikė priežiūra, ir įtvirtintų svarbiausius jos organizavimo principus. Vėliau būtų rengiami poįstatyminiai teisės aktai.
L. Kukuraitis taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis PSDF biudžeto jau skiriama slaugai. Jo teigimu, būtina išsaugoti ir stiprinti veikiantį sveikatos priežiūros paslaugų namuose tinklą, kurį paprastai sudaro šeimos gydytojų pirminės grandies komandos.
Ministras paragino šiame etape sutelkti dėmesį į konstruktyvų darbą. Jis teigė, kad Europos šalių patirtis rodo: pacientams geriausias yra apjungtas slaugos ir globos modelis.
Ilgalaikę priežiūrą finansuotų keturi šaltiniai
Numatoma, kad ilgalaikės priežiūros paslaugos būtų finansuojamos iš keturių šaltinių: valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir pačių asmenų lėšų.
Kaip skelbta, įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ne vėliau kaip šių metų lapkritį, o numatomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio.
L. Kukuraitis ir Inga Ruginienė anksčiau teigė, kad pertvarka padėtų tiksliau paskirstyti specialistus bei išteklius pagal kompleksinius žmogaus poreikius. Taip pat būtų siekiama išvengti situacijos, kai darbuotojai pritaikomi prie sistemos, ir atsikratyti besidubliuojančių paslaugų.
