ELTA apžvelgia svarbiausius spalio 12-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba antrą kartą nesusirinko į posėdį dėl kvorumo trūkumo. Anksčiau meras Robertas Duchnevičius teigė, kad dalis tarybos narių galėjo vengti klausimo dėl gatvių, pavadintų dėl pedofilijos Vatikano nubausto kardinolo Henryko Gulbinowicziaus vardu, pervadinimo.
Ekonomikos srityje Žemės ūkio rūmai kritikavo 20 mln. eurų paramos ūkininkams skirstymą, o prie grupinio skundo dėl Registrų centro duomenų vagystės prisijungė apie 2,5 tūkst. žmonių.
Politikai taip pat vertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą leisti Rusijai tiekti dyzeliną pasaulinei rinkai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad tai Lietuvos pasitikėjimo Vašingtonu nesumažino.
Užsienyje daugiausia dėmesio sulaukė Nobelio ekonomikos premijos laureatai, NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado perspėjimas Maskvai, naujos ES sankcijos Rusijai ir Ukrainos raginimas Vašingtonui užtikrinti energetikos paliaubų laikymąsi.
Lietuvos įvykiai
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis neįvyko antrą kartą, nes į jį neatvyko pakankamai narių. Posėdžio pradžioje R. Duchnevičius pranešė, kad dalyvauja 10 tarybos narių.
Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius nurodė, kad penktadienį gautame darbuotojos laiške buvo teigiama, jog, apklausus didžiąją dalį tarybos narių, paaiškėjo, kad dauguma jų posėdyje dalyvauti negalės. Pirmadienio rytą analogiškas laiškas esą gautas ir iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūno Waldemaro Urbano.
Tokia pati situacija buvo susiklosčiusi spalio 2 dieną. Tuomet posėdyje nepasirodė visa LLRA-KŠS frakcija ir du socialdemokratai, todėl posėdis buvo atidėtas. R. Duchnevičius tada svarstė, kad dalis frakcijos narių galėjo vengti darbotvarkėje numatyto Henryko Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pervadinimo klausimo.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad ES, nepaisydama JAV sprendimo leisti Rusijai tiekti dyzeliną pasaulinei rinkai, nekeis savo pozicijos dėl sankcijų Maskvai. Bendrija ir toliau sieks užkirsti kelią jų apėjimui bei neleisti rusiškam dyzelinui patekti į ES rinką.
Ministro vertinimu, Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimas neturėtų reikšmingai paveikti nei dyzelino kainų, nei ES pozicijos, tačiau JAV sprendimas kelia apgailestavimą, nes neprisideda prie koordinuotos Vakarų politikos Rusijos atžvilgiu. D. Trumpas spalio 9 dieną paskelbė, kad Rusijai leista pasaulinei rinkai patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, o vėliau šio kuro eksportą gerokai padidinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad nuolaidos V. Putinui neprisidės prie taikos ir nebus naudingos civilizuotam pasauliui. Jo teigimu, Rusija už jas „atsilygins“ naujais teroro aktais, o Vašingtono sprendimą jis pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“.
Premjeras M. Sinkevičius paragino Europos valstybes daugiau investuoti į kovą su dezinformacija, kad būtų apsaugoti demokratiniai rinkimai. Jo teigimu, kartu su karinių pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimu būtina rūpintis informaciniu saugumu, nes Rusija įvairiais kanalais, tarp jų su „Yandex“ susijusia infrastruktūra, siekia daryti įtaką visuomenės nuomonei.
Spalio 8–11 dienomis bepiločių orlaivių atakos apgadino tris „Yandex“ duomenų centrus Riazanės, Kalugos ir Vladimiro srityse. Dėl smūgių sutriko bendrovės infrastruktūros veikla ir dalies skaitmeninių paslaugų teikimas. V. Zelenskis teigė, kad šiais smūgiais Kyjivas atsakė į Rusijos atakas prieš Ukrainos duomenų centrus.
Lietuvos verslo aktualijos
Prasidėjus šildymo sezonui, daugelyje didžiųjų šalies savivaldybių padaugėjo prašymų skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Kauno rajone jų skaičius išaugo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29,1 proc., Panevėžyje – 18,6 proc., Klaipėdoje – 14 proc., o Marijampolėje – 11,7 procento.
Savivaldybių atstovai didesnį gyventojų aktyvumą sieja su augančiomis šildymo kainomis, panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusiomis socialinės paramos skyrimo sąlygomis. Marijampolėje prognozuojama, kad visą sezoną kompensacijų gavėjų gali būti 15–20 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje fiksuota kitokia tendencija – prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gauta 9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais.
Prie grupinio skundo dėl Registrų centro duomenų vagystės prisijungė maždaug 2,5 tūkst. žmonių. Jie prašo atlyginti daugiau nei 12 mln. eurų neturtinę žalą, pranešė pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora „HubLegal“. Prisijungimo terminas baigėsi spalio 8 dieną.
Kontoros duomenimis, nuo bylos nagrinėjimo nusišalino 12 teisėjų, kurie galėjo patys nukentėti per incidentą. Valstybės kontrolė iki 2027 metų spalio 5 dienos turi atlikti jo priežasčių ir masto auditą, o Generalinė prokuratūra tyrimą pradėjo balandžio viduryje. Galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, o incidentas galėjo paveikti apie 500 tūkst. gyventojų.
Energetikos ministras Lukas Savickas pranešė, kad Lietuvoje elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius viršijo 200 tūkst., o jų elektrinių bendra galia pasiekė daugiau nei 2,7 gigavato. Tokios elektrinės sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies elektros gamybos pajėgumų.
Privatūs klientai sudaro 87 proc. visų gaminančių vartotojų, verslas – 13 procentų. 68 proc. jų elektrą gamina ant pastatų stogų įrengtose elektrinėse, o likusieji naudojasi nutolusiais saulės elektrinių parkais. Anot ministro, šią vasarą gaminantys vartotojai pagamino apie ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.
M. Sinkevičius teigė, kad Lietuvos pasitikėjimas Jungtinėmis Valstijomis nesumažėjo. Jo vertinimu, JAV išlieka strategine Lietuvos partnere, o pavieniai politikų pareiškimai iš esmės nekeičia tarpusavio santykių. Premjeras teigiamai įvertino JAV pastangas siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti jų veiksmingumą.
Žemės ūkio rūmai kritikavo 20 mln. eurų paramos ūkininkams paskirstymą ir pasigedo dialogo su Žemės ūkio ministerija. Rūmų atstovai teigė, kad parama skiriama grūdų ir pieno sektoriams, o kitų nuostolių patiriančių ūkininkų problemos lieka nuošalyje.
Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė tvirtino, kad į dalį ūkininkų pasiūlymų buvo atsižvelgta, o teiginius apie dialogo stoką pavadino melu. Jos teigimu, vidutiniškai apie 4 tūkst. eurų vienam ūkiui sieksiančią paramą numatoma pradėti skirstyti lapkritį.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės, kaltinamos padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, advokatė Svetlana Naidenko Vilniaus apygardos teisme teigė, kad jos ginamosios veiksmai buvo politinės simpatijos, o ne pagalba užsienio valstybei išraiška.
Baigiamojoje kalboje advokatė aiškino, kad E. Švenčionienės simpatijos Rusijai ir Baltarusijai negali būti laikomos nusikaltimu. Pasak jos, pareiškimai Rusijoje apie tai, kad Lietuvoje nėra demokratijos, buvo Lietuvos Vyriausybės kritika.
E. Švenčionienė ir įvairiuose protestuose dalyvavęs Kazimieras Juraitis kaltinami tuo, kad, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Prokuroro teigimu, 2022 metais kaltinamieji vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką ir neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
E. Švenčionienei taip pat pareikšti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo. Tokia veika inkriminuojama ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui. Bylos duomenimis, 2023 metų pradžioje jie dalyvavo televizijos laidoje, kurioje buvo kalbama, kad 1991 metų sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius galėjo šaudyti ir juos sužeisti ne SSRS kariškiai.
Užsienio aktualijos
Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta JAV mokslininkams Robertui E. Hallui ir Michaelui Woodfordui. Jie įvertinti už makroekonominio stabilizavimo mikroekonominių pagrindų tyrimus.
Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodė, kad laureatų darbas suteikė tvirtą teorinį pagrindą modeliams, kuriuos šiandien naudoja centriniai bankai ir vyriausybės visame pasaulyje. Komiteto pirmininko teigimu, dėl šių mokslininkų darbo geriau pasirengta įveikti ekonominius sukrėtimus, įskaitant energetikos krizes ir staigius namų ūkių vartojimo pokyčius. R. E. Hallas dirba Stanfordo universitete Kalifornijoje, M. Woodfordas – Kolumbijos universitete Niujorke.
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad Aljansas sužlugdytų bet kokį išpuolį prieš savo nares. JAV generolas teigė, jog didesnio masto puolimo atveju NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, kad sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų galimybes tęsti kovą.
Varšuvos saugumo forume A. Grynkewichius išsamiau pristatė savo „pergalės teoriją“, kaip būtų atremtas ginkluotas puolimas prieš Aljansą. Tai įvyko stiprėjant susirūpinimui dėl Vakarų pareigūnų minima Maskvos „hibridine“ diversijų ir kišimosi kampanija.
Generolas pabrėžė, kad konfliktas su Rusija nėra neišvengiamas. Jo teigimu, NATO valstybės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją kaip atsakingą šalį ir aiškiai parodyti Maskvai, kad ji negali peržengti nustatytų ribų. A. Grynkewichius taip pat patikino, jog Vašingtonas ir toliau tvirtai laikosi kolektyvinės gynybos įsipareigojimo.
ES pirmadienį į sankcijų dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sąrašą oficialiai įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. Kaja Kallas pažymėjo, kad daugiau nei pusė naujai įtrauktų asmenų susiję su balistinių raketų gamybos grandine.
ES užsienio politikos vadovė šį sąrašo išplėtimą pavadino didžiausiu nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Įgyvendinus priemones, Bendrijos sankcijų Rusijai sąraše, kuriame yra ir V. Putinas, bus apie 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.
V. Zelenskis paragino Vašingtoną daryti spaudimą Rusijai, kad ši laikytųsi JAV prezidento paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje. Varšuvos saugumo forume jis sakė lauksiantis konkrečių amerikiečių veiksmų.
Ukrainos vadovas pripažino nustebęs dėl sekmadienį D. Trumpo socialiniame tinkle paskelbto pranešimo, kad visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šiame kare turi būti nedelsiant nutrauktos. V. Zelenskis pabrėžė, jog Kyjivas pasirengęs sustabdyti tokius smūgius, jei tą patį padarys Rusija, tačiau teigė, kad netrukus po paliaubų paskelbimo Maskva smogė elektrinei Charkive.
Kremlius pirmadienį neatsakė, ar su Ukraina buvo pasiektas susitarimas nutraukti atakas prieš energetikos infrastruktūrą.
