Gamtos mokslų daktaras Artūras Kirjakulovas, ieškodamas medžiagos naujam projektui, palygino du internete rastus darbo skelbimus. Juose nurodyti atlyginimai jį nustebino: aukštąjį išsilavinimą turinčiam jaunesniajam biotechnologui siūloma beveik tiek pat, kiek parduotuvės kasininkui.
Diplomas ne visada reiškia didesnį atlyginimą
A. Kirjakulovas socialiniame tinkle iškėlė klausimą, ar šiandien tikrai būtina baigti universitetą. Jo teigimu, ankstesnė nuostata, kad neįstojęs į aukštąją mokyklą žmogus laikomas mažiau gabiu, nebeatitinka darbo rinkos realybės.
Gamtos mokslų daktaras mano, kad 3–4 metų bakalauro studijos geriausiu atveju reiškia tiek pat laiko be atlyginimo, o kai kuriais atvejais – ir skolą už studijas. Lietuvoje padėtis esą šiek tiek geresnė, tačiau Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose paimtos paskolos gali ilgai apsunkinti žmogaus finansinę padėtį.
Kaip pavyzdžius jis pateikė „Thermo Fisher Scientific“ jaunesniojo chemiko ir „Lidl“ pardavėjo darbo pasiūlymus.
Jaunesniojo chemiko ir pardavėjo atlyginimai – panašūs
Darbo skelbime „Thermo Fisher Scientific“ jaunesniajam chemikui nurodomas 1567–2354 eurų atlyginimas neatskaičius mokesčių. Kandidatas turi būti įgijęs aukštąjį biochemijos, chemijos, biotechnologijos, bioinžinerijos ar susijusios srities išsilavinimą. Į šias pareigas galima pretenduoti ir studijuojant paskutiniame bakalauro kurse, o magistro diplomas laikomas privalumu, bet nėra būtinas.
Vilniuje „Lidl“ pardavėjui siūloma 1530–2220 eurų alga neatskaičius mokesčių. Kandidatui keliami gerokai paprastesni reikalavimai: reikia mokėti lietuvių kalbą, būti pasiruošusiam intensyviam fiziniam darbui ir galėti dirbti rytais bei vakarais. Kai kuriuose miestuose galima rinktis ir ne visą darbo dieną.
A. Kirjakulovo vertinimu, atlygis abiem atvejais iš esmės panašus, nors vienoms pareigoms reikia kelerių metų studijų, o kitoms – tik lietuvių kalbos ir pasirengimo dirbti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad parduotuvės darbuotojas per 2–3 metus gali tapti pamainos ar parduotuvės vadovu.
Jo teigimu, jaunesniojo biotechnologo darbe svarbiausia tiksliai laikytis protokolų, tinkamai pildyti dokumentus ir dirbti pagal kokybės reikalavimus. Šiuos įgūdžius, pasak jo, dažnai galima įgyti per kelis mėnesius laboratorijoje, o ne paskaitose.
Vis dėlto „Lidl“ atlygis skirtinguose miestuose nevienodas. Šiauliuose ir Utenoje pardavėjams siūloma nuo 1230 iki 2035 eurų neatskaičius mokesčių.
Už darbą su krautuvu siūloma daugiau
„Lidl“ aukštuminio krautuvo vairuotojui siūlo 2000–2480 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių ir nemokamus šiltus pietus. Patirtis nebūtina – bendrovė nurodo darbuotoją apmokysianti. Kandidatas turi būti sulaukęs 18 metų ir gebėti dirbti komandoje.
„Thermo Fisher Scientific“ atlyginimą nuo 2000 eurų neatskaičius mokesčių ir galimybę uždirbti daugiau siūlo validavimo inžinieriui – šiose pareigose nurodomas 2180–3270 eurų atlygis.
Nors ankstesnė patirtis konkrečioje pozicijoje nėra būtina, kandidatas turi turėti aukštąjį inžinerijos, elektronikos, automatikos, mechatronikos, informacinių technologijų ar kitos susijusios techninės srities išsilavinimą. Taip pat reikalingas gebėjimas suprasti techninę informaciją, dirbti kompiuterinėmis programomis, įskaitant „Microsoft Office“, ir mokėti anglų kalbą, ypač techninius bei procedūrinius terminus.
Šie skelbimai A. Kirjakulovui kelia klausimą, ar verta kelerius metus studijuoti aukštojoje mokykloje, jei panašų atlyginimą galima gauti darbui keliant gerokai mažiau formalių reikalavimų.
Dirbtinio intelekto laikais svarbėja gebėjimas mokytis
A. Kirjakulovas mano, kad dėl dirbtinio intelekto teorinių žinių ir praktinių įgūdžių atotrūkis gali dar labiau išryškėti. Jo teigimu, informacija, kuri anksčiau buvo įgyjama per ketverius studijų metus, šiandien pasiekiama per kelias minutes, todėl pranašumą įgyja ne vien diplomą turintys, o greitai besimokantys ir naujais įrankiais mokantys naudotis žmonės.
Jis siūlo svarstyti profesinę mokyklą, stažuotę arba darbą derinti su ištęstinėmis studijomis. Tokiu būdu, jo vertinimu, galima kaupti patirtį ir pinigus, o ne skolą.
Kartu gamtos mokslų daktaras pabrėžia, kad išsilavinimo nereikėtų tapatinti su diplomu. Jo nuomone, akademinė patirtis keičia mąstyseną ir padeda spręsti įvairias gyvenimo problemas, tačiau finansiniu ir karjeros požiūriu diplomas ypač svarbus tik tam tikrose profesijose, pavyzdžiui, medicinoje, teisėje ir inžinerijoje, kur reikalinga licencija.
Įrašas paskatino skirtingas reakcijas
A. Kirjakulovo mintys sulaukė diskusijų. Vieni komentatoriai teigė, kad kvalifikuotas darbas Lietuvoje nėra pakankamai vertinamas, kiti tvirtino, jog aukštasis išsilavinimas reikalingas ne visiems. Dar kiti kritikavo patį palyginimą, nes kasininko darbas yra fiziškai sunkus, o biotechnologo – protinis.
Viena komentatorė juokavo, kad pavargusi kartais svarsto eiti dirbti į „Lidl“, nes atlyginimas labai nesiskirtų, o mažesnės pajamos reikštų ir mažesnius mokesčius.
Kita diskusijos dalyvė teigė, kad problema yra ne per dideli kitų darbuotojų atlyginimai, o per mažas kvalifikuotų specialistų darbo įvertinimas. Jos nuomone, jaunam žmogui sunku rasti motyvaciją ilgai investuoti į mokslus, jei tai finansiškai beveik neatsispindi.
Dar viena komentatorė pasakojo, kad jos diplomas atsipirko tik užsienyje, kur atlygis buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Lietuvoje, dirbdama veterinarijos farmacijos įmonėje, ji su magistro išsilavinimu teigė gavusi tik minimalų atlyginimą.
Kitas komentatorius pabrėžė, kad biotechnologas gali dirbti „Lidl“ kasininku, tačiau „Lidl“ kasininkas negali taip pat lengvai pradėti dirbti biotechnologijų įmonėje.
Darbo ieškantys žmonės renkasi skirtingas sritis
Darbo skelbimų platforma „CVonline.lt“ analizavo, kokios sritys domina kandidatus ir kokių atlyginimų jie gali tikėtis. Vyresnysis rinkodaros specialistas Patrikas Jurevičius teigia, kad žmonės ieško įvairių darbų, tačiau apskritai jiems svarbus konkurencingas atlygis, karjeros galimybės, papildomos naudos ir į rezultatus orientuotas darbo organizavimas.
Daugiausia skelbimų 2026 m. rugsėjį paskelbta paslaugų, gamybos, pardavimų, finansų ir apskaitos bei organizacijų valdymo srityse. Paslaugų ir gamybos pasiūlymų skaičius buvo beveik vienodas.
2026 m. III ketvirtį daugiausia skelbimų paskelbta gamybos, logistikos ir transporto, pardavimų, statybos ir nekilnojamojo turto bei paslaugų srityse. Rugsėjį kandidatus labiausiai domino organizacijų valdymo, administravimo, paslaugų ir pardavimų pasiūlymai. Tos pačios keturios kategorijos pirmavo ir pagal 2026 m. III ketvirtį pateiktų kandidatavimų skaičių.
„CVonline.lt“ samdos ekspertų vertinimu, jaunesni kandidatai dažniau renkasi technologijų, pardavimų, klientų aptarnavimo ir rinkodaros sritis. Vyresni specialistai aktyviau domisi gamyba, logistika, administravimu, inžinerija ir vadovaujančiomis pareigomis. Šios išvados grindžiamos praktine atrankų patirtimi.
Statistika rodo aukštojo išsilavinimo naudą
Vis dėlto darbo rinkos specialistai nesutinka, kad diplomas neturi įtakos atlyginimui. P. Jurevičius, remdamasis EBPO 2026 m. ataskaitoje pateiktais 2022 m. Lietuvos duomenimis, nurodo, kad 25–64 metų darbuotojai, visus metus dirbę visą darbo laiką ir turėję aukštąjį išsilavinimą, vidutiniškai uždirbo 69 proc. daugiau nei vidurinį išsilavinimą turintys darbuotojai.
Specialistas pabrėžia, kad tai yra skirtingų grupių vidurkių palyginimas, o ne vien diplomo poveikio atlyginimui įvertinimas. Konkretaus žmogaus pajamas taip pat lemia profesija, patirtis ir kompetencijos. Dėl to kai kuriuose sektoriuose kvalifikuotas darbuotojas be aukštojo išsilavinimo gali uždirbti panašiai ar net daugiau nei aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas.
Darbo rinkoje trūksta ne visų sričių specialistų
Studijų pasirinkimai ne visada sutampa su darbdavių poreikiais. Kai kurių krypčių absolventų gali būti daug, tačiau įmonėms vis tiek trūkti konkrečių kompetencijų turinčių darbuotojų. Tai leidžia spręsti, kurių sričių specialistų rinkoje reikia labiau.
Remiantis 2026 m. III ketvirčio „CVonline.lt“ duomenimis, statybos ir nekilnojamojo turto, logistikos bei gamybos srityse kandidatavimų ir paskelbtų darbo skelbimų santykis buvo gerokai mažesnis nei valdymo ir administravimo kategorijose. Organizacijų valdymo srityje šis santykis buvo didesnis nei administravimo kategorijoje.
Pardavimų ir paslaugų srityse fiksuota santykinai didelė darbo pasiūla ir didelis kandidatavimų skaičius. Tačiau nedidelis skelbimų skaičius nebūtinai reiškia menką susidomėjimą. Rugsėjį kultūros ir pramogų kategorijoje kandidatavimų buvo daug, palyginti su paskelbtų skelbimų skaičiumi. Panaši padėtis pastebėta žiniasklaidos ir viešųjų ryšių bei personalo srityse.
P. Jurevičius paaiškino, kad šie santykiai atspindi bendrą kandidatų aktyvumą, nes dalis žmonių galėjo kandidatuoti į anksčiau paskelbtas pozicijas.
