Lietuvoje mažėjant vaikų skaičiui traukiasi ir švietimo įstaigų tinklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, 2022–2025 metais šalyje uždaryta 21 ikimokyklinio ugdymo įstaiga ir 34 bendrojo ugdymo mokyklos. Per trejus metus tinklas sumažėjo 3,5 proc. Panašius demografinius iššūkius sprendžia ir kitos Europos valstybės.
ŠMSM pastebi, kad labiausiai ši tendencija juntama mažose savivaldybėse. Jose mokinių skaičius mažėja, o mokyklų, kuriose mokosi iki 200 vaikų, tampa vis daugiau.
Ministerijos atstovai teigia, kad vaikų Lietuvoje mažės ir toliau, o artimiausio dešimtmečio demografinės prognozės išlieka nepalankios. Tai, jų vertinimu, viena svarbiausių problemų, į kurią turi reaguoti tiek valstybė, tiek savivaldybės.
Mokyklos išsaugojimas svarbus ne vien dėl to, kad vaikai galėtų mokytis arčiau namų. Nuo ugdymo įstaigų buvimo priklauso ir pačių gyvenviečių ateitis. ŠMSM pabrėžia, kad nelikus mokyklos ar darželio mažėja galimybių įsikurti jaunoms šeimoms, todėl miesteliai gali pradėti nykti.
Lietuvoje mažoms mokykloms numatyta daugiau lankstumo
Siekdama padėti išlaikyti mažas mokyklas, Vyriausybė 2025 metų pavasarį pakeitė reikalavimus miestelių gimnazijoms. Jose III ir IV gimnazijos klasės gali būti formuojamos, jeigu jose mokosi bent 12 mokinių, o savivaldybė padengia 50 proc. mokymo lėšų. Anksčiau tokiose klasėse turėjo būti ne mažiau kaip 21 mokinys.
Neringai pritaikyta atskira išimtis. Kadangi savivaldybė pasižymi unikalia geografine padėtimi, o mokiniams yra mažai alternatyvų įgyti vidurinį išsilavinimą, Nidos gimnazija gali formuoti ir mažesnes nei 12 mokinių klases. Neringoje veikia tik viena gimnazija.
Nuo 2026 metų rugsėjo papildomos išimtys bus taikomos tautinių mažumų mokykloms. Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonų gimnazijose tautinės mažumos kalba, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gimnazijose lietuvių kalba, jeigu jos yra vienintelės konkrečioje vietovėje, mokinių skaičius baigiamosiose klasėse galės būti sumažintas nuo 12 iki 8. Tose mokyklose bendras mokinių skaičius taip pat galės nesiekti 60.
Galutinį sprendimą dėl mažesnio mokinių skaičiaus klasėse priims savivaldybių tarybos.
Praėjusiais metais ŠMSM su savivaldybėmis svarstė keturis alternatyvius mokyklų tinklo organizavimo modelius. Vis dėlto konkretų variantą kiekviena savivaldybė renkasi pati, įvertinusi vietos aplinkybes ir ateities perspektyvas.
Graikijoje dėl mokinių stygiaus stabdoma dešimčių mokyklų veikla
Graikijoje mokinių skaičiaus mažėjimas taip pat verčia uždaryti mokyklas, ypač atokesniuose regionuose. Naujienų portalo „Efsyn“ skelbiamais Graikijos statistikos tarnybos ir Švietimo ministerijos duomenimis, 2023–2024 mokslo metais pradinio ir vidurinio ugdymo įstaigose mokėsi 1 291 289 mokiniai. 2026–2027 mokslo metams užregistruota tik 1 270 331 mokinys.
Žurnalistas Mike Konstantopoulos nurodė, kad Rytų Makedonijos ir Trakijos regionuose veiklą planuojama sustabdyti 48 mokykloms. Vidurio ir Vakarų Makedonijoje 2026–2027 mokslo metais numatyta sustabdyti dar 22 mokyklų darbą, o Tesalijos regione – 42 mokyklų veiklą.
Italijoje susidariusi padėtis panaši. Leidinio „Il Sole 24 Ore“ žurnalistė Silvia Martelli atkreipė dėmesį, kad mokyklos praradimas atokesnėje vietovėje reiškia ne tik ugdymo įstaigos uždarymą. Šeimoms tampa sunkiau gyventi, o bendruomenių nykimas gali paspartėti.
Pagal Italijos teisę pradinėse mokyklose įprastai turi būti bent 15 vaikų, tačiau gyventojų mažėjimo paveiktose teritorijose taikomos išimtys. Jose gali būti jungiamos skirtingo amžiaus mokinių klasės, o kai kur naudojamas ir nuotolinis mokymas, nurodė Balkanų ir Kaukazo observatorijos TransEuropa (OBCT) atstovas Lorenzo Ferrari.
Vis dėlto mokyklos išlaikymas ne visada yra vien finansavimo klausimas. Silvia Martelli teigimu, kai tokios įstaigos išsaugoti nebeįmanoma, mokiniai gali būti perkeliami į didesnes mokyklas, turinčias daugiau infrastruktūros ir specialistų. Tačiau toks sprendimas tampa tinkamas tik užtikrinus patikimą susisiekimą ir ne per ilgą kelionę į mokyklą.
Pasak „Efsyn“, panašių priemonių imasi ir Graikijos valdžia.
Austrijoje ir Čekijoje mokyklos telkiamos į bendrus tinklus
Austrijoje mokykloms taip pat nustatytas minimalus mokinių skaičius, tačiau mažų ugdymo įstaigų ateitis sprendžiama ir bendradarbiaujant. „Der Standard“ rašė, kad Tirolio kalnuotame Cilerio slėnyje esančioje mažoje mokykloje įprastos pamokos vyksta vietoje, o bendros veiklos rengiamos kartu su kaimynine mokykla.
Taip vaikai gali lankyti mokyklą savo gyvenvietėje, bet kartu dalyvauti išvykose, dirbtuvėse ir kitose veiklose, kurioms nedidelėje įstaigoje gali nepakakti galimybių.
Austrijos švietimo ministro atstovas spaudai Christophas Wiederkehris nurodė, kad sprendimus dėl mokyklų uždarymo ir jų veiklos organizavimo priima federalinės žemės. Taisyklės skirtinguose regionuose nėra vienodos, tačiau bendrų sprendimų nauda, jo teigimu, yra akivaizdi.
Federalinė valdžia regionų švietimo prieinamumui užtikrinti skiria specialų struktūrinį finansavimą. Jis padeda išlaikyti nedideles, vietos bendruomenėms artimas mokyklas. Kaip alternatyva jų uždarymui įvardijamas mokyklų sujungimas į bendrus tinklus.
Toks modelis gali būti naudingas ir mokiniams, ir mokytojams. Didesniuose administraciniuose vienetuose vadovai bei administracijos darbuotojai gali daugiau dėmesio skirti koordinavimui ir valdymui, o pedagogai – dalytis patirtimi, naudotis bendra infrastruktūra bei efektyviau paskirstyti išteklius. Tai, pasak Austrijos švietimo ministerijos atstovo, prisideda prie profesinio tobulėjimo ir stiprina ugdymą vietos bendruomenėse.
Administracinis mokyklų jungimas taikomas ir Čekijoje. „Deník Referendum“ žurnalistas Petras Jedlička paaiškino, kad mokyklos tokiu atveju gali veikti skirtinguose pastatuose, tačiau dalijasi valdymo ir administravimo funkcijomis bei taip mažina išlaidas. Valstybės lygmeniu rekomenduojama jungti mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 180 vaikų.
Čekijoje mokyklos taip pat bendradarbiauja dalydamosi specialistais, pavyzdžiui, psichologais. Be to, po pamokų nuomojamos sporto salės, aikštynai ir renginiams skirtos erdvės.
Bulgarijoje mokyklas saugo specialus statusas
Bulgarijoje kaimo vietovių mokyklų tinklas pertvarkomas nuo 2007 metų. „Mediapool“, remdamasis šalies statistikos instituto duomenimis, skelbia, kad 2007–2023 metais uždaryta daugiau nei 1 tūkst. mokyklų. Nepaisant to, 2024 metais daugiau nei pusėje Bulgarijos mokyklų mokėsi mažiau nei 200 mokinių.
Viena iš taikomų priemonių – centrinės mokyklos. Į jas vežami vaikai iš gyvenviečių, kuriose ugdymo įstaigų nebeliko. Desislava Koleva nurodė, kad 2025–2026 mokslo metais Bulgarijoje veikė 692 tokios mokyklos, jose mokėsi 166 374 mokiniai.
Valstybė taip pat finansuoja kasdienį mokinių vežimą autobusais, kad mokyklos perkėlimas į kitą gyvenvietę šeimoms netaptų neįveikiama kliūtimi.
Bulgarijoje veikia ir saugomų mokyklų sistema. Vyriausybė gali suteikti įstaigai saugomos mokyklos statusą – tokiu atveju jos neleidžiama uždaryti, nesvarbu, kiek joje mokosi vaikų. 2025–2026 mokslo metais tokį statusą turėjo 168 mokyklos.
