Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išteisino autobuso vairuotoją T. B., kuris buvo kaltinamas 2025 m. rugpjūčio 17 d. Kauno autobusų stoties teritorijoje važiuodamas atbuline eiga partrenkęs pėsčiąją. Moteris nuo patirtų sužalojimų vėliau mirė.
Bylos duomenimis, nelaimė įvyko apie 11 valandą. Autobuso vairuotojas, atbuline eiga išvažiuodamas iš keleivių įlaipinimo aikštelės, kliudė stoties teritorijoje ėjusią moterį. Ji dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė gydymo įstaigoje.
T. B. buvo kaltinamas Kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimu, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus. Teisme vairuotojas kaltę pripažino bei išreiškė apgailestavimą. Jis nurodė, kad prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga apsidairė, aplinką patikrino per autobuso veidrodėlius ir pradėjo judėti maždaug 3–5 km/val. greičiu. Išvažiavęs iš aikštelės vairuotojas išgirdo smūgį ir nedelsdamas sustabdė autobusą.
Išnagrinėjęs vaizdo įrašus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad nukentėjusioji, pasiramsčiuodama lazdele ir nešdamasi pirkinių maišelį, priėjo prie autobuso galinės dalies ir pasuko už transporto priemonės. Autobusas pradėjo judėti atbuline eiga jau moteriai esant už jo.
Teismo vertinimu, tuo metu moteris buvo autobuso „aklojoje“ zonoje, todėl vairuotojas jos negalėjo matyti per galinio vaizdo veidrodėlius. Transporto priemonėje taip pat nebuvo atbulinės eigos vaizdo kameros ar garsinio signalo, kurie būtų padėję papildomai stebėti erdvę už autobuso.
Teismas įvertino ir tai, kad moteris važiuojamąja stoties dalimi ėjo ne norėdama įlipti į autobusą ar iš jo išlipusi, o trumpindama kelią nuo stotyje esančios parduotuvės iki namų. Ji galėjo rinktis pėstiesiems skirtą šaligatvį. Pasukusi už didelių gabaritų transporto priemonės galinės dalies, moteris, teismo vertinimu, neįvertino galimo autobuso manevro ir su juo susijusio pavojaus. Taip pat atsižvelgta į jos amžių bei judėjimo sunkumus, dėl kurių galimybės greitai sureaguoti ir pasitraukti iš autobuso trajektorijos buvo ribotos.
Šių aplinkybių visuma teismui leido nukentėjusiosios elgesį vertinti kaip itin neatsargų ir turėjusį įtakos eismo įvykio kilimui.
Teismas pabrėžė, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimas prieš važiuojant atbuline eiga įsitikinti manevro saugumu negali būti suprantamas kaip absoliuti vairuotojo atsakomybė už bet kokias tokio manevro pasekmes. Esą būtina atsižvelgti į konkrečią situaciją ir kitų eismo dalyvių elgesį.
Nors buvimas „aklojoje“ zonoje savaime neatleidžia vairuotojo nuo pareigos elgtis atsargiai, teismas vertino, ar šiuo konkrečiu atveju T. B. objektyviai galėjo numatyti moters buvimą už autobuso ir išvengti susidūrimo.
Įvertinęs visus surinktus duomenis, teismas nenustatė pakankamo pagrindo teigti, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, buvo nepakankamai rūpestingas ar atsargus arba nesilaikė atsargaus vairuotojo elgesio standarto. Vien eismo įvykio faktas ir jo padariniai, teismo išvada, savaime neįrodo, kad juos lėmė nusikalstamai neatsargūs kaltinamojo veiksmai.
T. B. išteisintas, nes jo veikoje nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Jiems išaiškinta teisė dėl žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Iš išteisintojo taip pat nepriteistos nukentėjusiųjų patirtos proceso išlaidos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
