Staiga sutraukus koją, daugelis pirmiausia pagalvoja apie magnio trūkumą. Vis dėlto raumenų spazmus gali sukelti ir skysčių stoka, didesnis fizinis krūvis, elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ar tam tikros sveikatos problemos.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip elgtis prasidėjus mėšlungiui ir kada užuot savarankiškai pirkus papildus reikėtų pasitarti su gydytoju.
Priežastis gali būti ne vien magnio stoka
Mėšlungis gali atsirasti tiek po didesnio fizinio krūvio, tiek ramybės metu. Nors jis dažnai siejamas su magnio trūkumu, tai tėra viena iš galimų priežasčių.
Pasak E. Ramaškienės, spazmus gali lemti dehidratacija karštuoju metų laiku ar po sporto, elektrolitų – kalio, magnio, natrio ir kalcio – disbalansas, raumenų pervargimas dėl didelio ir neįprasto krūvio. Įtakos taip pat gali turėti stresas, netinkama avalynė, lėtinės venų ar nervų sistemos ligos.
Todėl vien iš sutrauktos blauzdos nereikėtų daryti išvados, kad organizmui būtinai trūksta magnio. Ypač jei prieš tai buvo daug sportuota, prakaituota ar suvartota per mažai skysčių.
Skysčiai ir elektrolitai prarandami ne tik prakaituojant, bet ir vemiant ar viduriuojant. Dėl to gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra.
Kaip sau padėti prasidėjus spazmui?
Nors mėšlungis dažniausiai atslūgsta per kelias minutes, jo sukeliamas skausmas gali būti intensyvus. Pirmiausia verta atsargiai ištempti susitraukusį raumenį.
Vaistininkė rekomenduoja ištiesinti koją, o pėdos pirštus traukti į save. Jei spazmas apėmė blauzdą, galima atsistoti ant tos kojos ir ją švelniai pamasažuoti. Skausmui sumažėjus, naudinga šiek tiek pajudėti ar pasivaikščioti.
Norint sumažinti pasikartojimo tikimybę, kasdien reikėtų pakankamai gerti vandens ir atlikti nesudėtingus kojų raumenų tempimo pratimus.
Kada vandens gali būti per maža?
Po gausaus prakaitavimo, vėmimo ar viduriavimo vien vandens kartais neužtenka, nes kartu netenkama elektrolitų – natrio, kalio, magnio ir kalcio.
Šios medžiagos reikalingos normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, o jų pusiausvyra gali turėti įtakos raumenų spazmams. Elektrolitai taip pat padeda palaikyti skysčių balansą, perduoti nervinius impulsus, reguliuoti raumenų susitraukimus ir užtikrinti sklandžią širdies veiklą.
Vis dėlto elektrolitų preparatų nereikėtų ilgai vartoti savo nuožiūra. Įtarus tam tikrų medžiagų trūkumą, pirmiausia verta išsiaiškinti, ko organizmui iš tiesų stinga.
Magnio papildas ne visada yra pirmas sprendimas
Magnis tebėra viena dažniausiai su mėšlungiu siejamų medžiagų, tačiau kiekvieną kartą atsiradus spazmui papildomai jo vartoti nebūtinai reikia.
Papildai skirtingiems žmonėms gali tikti nevienodai, todėl ypač atsargūs turėtų būti sutrikusia inkstų veikla sergantys žmonės.
E. Ramaškienė perspėja, kad sutrikus inkstų funkcijai magnio galima perdozuoti, nes jo perteklius šalinamas per inkstus. Per didelis elektrolitų kiekis gali apsunkinti inkstų darbą ir sukelti širdies ritmo sutrikimų.
Dėl to prieš ilgesnį magnio ar elektrolitų vartojimą reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę ir prireikus pasikonsultuoti su specialistu.
Pasikartojantis mėšlungis – signalas išsitirti
Vienkartinis kojos raumens spazmas nebūtinai rodo rimtą sutrikimą. Tačiau dažnai pasikartojančio mėšlungio ignoruoti nereikėtų.
Tokie spazmai gali būti susiję ne tik su skysčių ar mineralų trūkumu, bet ir su kitomis sveikatos problemomis. Pasak vaistininkės, dažnai pasikartojantis mėšlungis gali būti venų ar nervų sistemos ligų požymis, todėl tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją.
Užuot kiekvieną kartą simptomą slopinus papildu, svarbiau išsiaiškinti jo priežastį. Kasdien gali padėti pakankamas vandens kiekis, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas ir kojų tempimo pratimai. Jei mėšlungis nepraeina arba ima kartotis vis dažniau, priežasties reikėtų ieškoti kartu su gydytoju.
