Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba patenkino generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės prašymą dar kartą įvertinti anksčiau priimtą sprendimą dėl jai pripažinto pažeidimo. Šis klausimas bus nagrinėjamas pirmadienį vyksiančiame uždarame tarybos posėdyje.
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas naujienų agentūrai ELTA paaiškino, kad pagal LRT įstatymą generalinis direktorius turi teisę per 10 dienų kreiptis į tarybą dėl sprendimo persvarstymo. Išimtis taikoma tik tuo atveju, jei visa taryba ketina atsistatydinti. Kadangi pirmadienis yra paskutinė įstatyme numatyto termino diena, taryba iš naujo svarstys anksčiau priimtą sprendimą.
Rugsėjo pabaigoje LRT taryba buvo pripažinusi, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė pažeidė reikalavimus, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose nebuvo pateikti fizinių asmenų, teikiančių paslaugas, duomenys.
Įspėjimas nereiškė galimybės iškart atleisti
Rugsėjį M. Jurkynas žurnalistams sakė, kad generalinei direktorei skirtas įspėjimas. Tai reiškia, kad per artimiausius metus pasikartojus panašiam pažeidimui galėtų būti pradėtas svarstyti jos darbo sutarties nutraukimas.
Vis dėlto taryba nustatytą pažeidimą įvertino kaip nešiurkštų. Todėl jis savaime nesudarė pagrindo M. Garbačiauskaitę-Budrienę atleisti iš pareigų.
Po tarybos posėdžio pati generalinė direktorė sprendimą įvardijo kaip psichologinį spaudimą. Ji taip pat teigė dar nežinanti, ar dėl jo kreipsis į teismą.
Generalinė prokuratūra pažeidimų dėl viešai skelbtose LRT programų pirkimų ataskaitose nepateiktų paslaugų teikėjų duomenų buvo nustačiusi dar birželį. Liepos pradžioje LRT taryba vienbalsiai įpareigojo administraciją pašalinti prokuratūros nurodytus trūkumus ir paaiškinti, kodėl jie atsirado.
Tarybos pirmininko iniciatyva vertinti galimą direktorės pažeidimą klausimų buvo sukėlusi Seimo nariui konservatoriui Jurgiui Razmai. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis rašė, kad Seimo Audito komitetas metų pradžioje gavo M. Jurkyno raštą. Jame buvo nurodyta, kad išsami informacija apie paslaugų sutartis, jų šalis ir konkrečias sumas dėl duomenų apsaugos neviešinama.
Birželį Seimas priėmė LRT įstatymo pataisas. Jose numatyta, kad generalinis direktorius iki kadencijos pabaigos gali būti atleistas ne mažesne kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma, jeigu nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Dauguma šių pakeitimų įsigalios po kelerių metų, tačiau naujoji LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka pradėjo galioti iškart, kai teisės aktas buvo pasirašytas.
