Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui toliau svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Jomis numatoma nustatyti, kad laidos su lietuviškais subtitrais per mėnesį sudarytų bent 70 proc. viso LRT transliavimo laiko.
Taip pat siūloma padidinti regos negalią turintiems žmonėms pritaikytų programų dalį – ji turėtų siekti ne mažiau kaip 20 proc. mėnesio transliacijų. Šiuo metu įstatyme nustatyti atitinkami reikalavimai yra 50 ir 10 procentų.
Programų, verčiamų į lietuvių gestų kalbą, dalies keisti neplanuojama. Ji ir toliau turėtų sudaryti mažiausiai 20 procentų viso mėnesio transliavimo laiko.
Kaip teigė parlamentarė J. Zailskienė, dalis LRT programų šiuo metu neturi nei subtitrų, nei vertimo į gestų kalbą, nei garsinio vaizdo apibūdinimo. Dėl to kai kurie žiūrovai negali savarankiškai suprasti laidų turinio.
Pasak jos, žmonėms su negalia ypač sudėtinga sekti tiesiogines transliacijas, filmus ir pramogines programas. Didesnė pritaikyto turinio pasiūla, parlamentarės vertinimu, būtų naudinga ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dėl klausos sutrikimų ar kitų priežasčių naudojasi subtitrais.
Opozicinių liberalų atstovas Simonas Kairys atkreipė dėmesį, kad naujas reikalavimas LRT galėtų kainuoti papildomai. Jo teigimu, tai sunkiai derėtų su praėjusiais metais Seimo priimtu sprendimu įšaldyti nacionalinio transliuotojo biudžetą.
Panašias abejones išsakė ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas. Jis iš esmės palaikė didesnį turinio prieinamumą žmonėms su negalia, tačiau pabrėžė, kad būtina išsamiau įvertinti galimus kaštus ir neapsiriboti teiginiu, jog pakeitimai nieko nekainuos.
J. Zailskienė savo ruožtu nurodė, kad subtitrų rengimas pirmiausia yra vadybos klausimas ir neturėtų pareikalauti didelių išteklių.
Po pateikimo projektui pritarta bendru sutarimu. Vis dėlto parlamentarai atmetė siūlymą kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Prie pataisų svarstymo Seimo posėdyje ketinama grįžti gruodžio pradžioje.
