Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai įteisinti mišrų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelį. Šios paslaugos būtų apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis: ligoninėms būtų mokama ir už faktiškai suteiktas paslaugas, ir skiriamas papildomas fiksuotas metinis mokėjimas tam tikrų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Už įstatymo pataisas balsavo 49 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 13 parlamentarų susilaikė.
Projektą toliau nagrinės Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pataisų svarstymas Seime numatytas gruodžio 15 dieną.
Numatomas dviejų dalių apmokėjimas
Siūloma, kad papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio apskaičiavimo metodika ir konkrečių su atitinkamais profiliais susijusių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašas būtų nustatyti Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Prezidento teigimu, toks reguliavimas sudarytų teisines sąlygas PSDF lėšomis finansuoti stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas ir tais atvejais, kai mažėja pacientų skaičius bei bendras teikiamų sveikatos paslaugų mastas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad pakeitimai ypač svarbūs siekiant išsaugoti regiono ir rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad mišrus finansavimo principas jau taikomas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojo paslaugas, tačiau Sveikatos draudimo įstatyme jis nėra aiškiai reglamentuotas. Šiuo metu įstatymas numato mokėjimą už konkrečiai suteiktas paslaugas, susietas su draudžiamojo įvykio faktu.
Pasak projekto rengėjų, pakeitimas ir vėliau priimti poįstatyminiai aktai suteiktų procesui daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigos taip pat galėtų stabiliau planuoti veiklą, investicijas į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą ilgesniam laikotarpiui.
Dokumente taip pat teigiama, kad siūlomas modelis padėtų įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą – užtikrintų tolygesnį kokybiškų paslaugų prieinamumą visoje valstybėje, nepaisant gyventojų gyvenamosios vietos, ir prisidėtų prie tvarios regionų plėtros.
Tikimasi, kad rajonų savivaldybių gyventojams sveikatos paslaugos taptų lengviau pasiekiamos, mažėtų skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų galimybių gauti viešąsias paslaugas. Taip pat nurodoma, kad tai galėtų teigiamai paveikti bendrus Lietuvos sveikatos rodiklius, įskaitant vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę bei išvengiamo mirtingumo mastą.
Kaip ligoninės finansuojamos dabar?
Pagal galiojančią tvarką PSDF biudžeto lėšos skiriamos taikant fiksuotą įkainį konkrečiam draudžiamajam įvykiui. Jei pagal sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) suteiktų paslaugų skaičius viršija numatytą apimtį, už tokias paslaugas mokama tik iš dalies arba jos apskritai neapmokamos.
Mišrus apmokėjimas jau taikomas prioritetinėms paslaugoms, tarp jų skubiajai medicinos pagalbai ir šeimos gydytojo konsultacijoms. Be to, svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį ir turimas galimybes.
