Generolo Silvestro Žukausko poligone penktadienį Lietuvos kariuomenės kariai pirmą kartą šalies teritorijoje iš vokiškų „Leopard 2A6“ tankų paleido kovinius šūvius. Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Nerijus Stankevičius teigė, kad šios pratybos reiškia realią kuriamo Lietuvos tankų bataliono veiklos pradžią.
Pratybose dalyvavo keturios Lietuvos karių tankų įgulos. Jos vykdė manevrus ir šaudė į taikinius. N. Stankevičius pabrėžė, kad tai buvo ne teorinis ar administracinis pasirengimas, o pirmieji lietuvių tankų vieneto koviniai veiksmai poligone.
Pirmieji tankai Lietuvą pasieks 2028-ųjų antrąjį pusmetį
Pasak Sausumos pajėgų vado, tankų bataliono steigimas vyksta pagal planą. Pirmųjų Lietuvai skirtų tankų laukiama 2028 metų antrąjį pusmetį, todėl iki tol būtina parengti karius, kurie galėtų juos valdyti.
Šiuo metu jau užpildyta maždaug pusė būsimo bataliono etatų. Pasak N. Stankevičiaus, norinčiųjų tarnauti naujame vienete netrūksta. Vokietijoje parengti pirmieji Lietuvos kariai ateityje turėtų tapti instruktoriais ir rengti naujas tankų įgulas Lietuvoje.
Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ atstovas ir tankų bataliono projekto karininkas majoras Vytis Šciukas nurodė, kad jau suformuotos keturios visiškai parengtos įgulos. Dar keturių įgulų mokymai prasidės kitą savaitę. Kariai kursus lanko Lietuvoje ir užsienyje, o rengimą papildomai stiprina parengti instruktoriai ir sąjungininkų parama.
Bazinis tanko taikytojo, užtaisytojo ir operatoriaus kursas trunka 12 savaičių. Norint tapti vairuotoju, reikia dar keturių savaičių mokymų, o tanko vado rengimas papildomai užtrunka 18 savaičių.
V. Šciukas pažymėjo, kad Lietuvos kariuomenė tankų pajėgumą kuria praktiškai nuo nulio, todėl vien technikos įsigyti nepakanka – būtina parengti ir kvalifikuotus specialistus. Jo tikslas – kad vienetas būtų įsteigtas sklandžiai ir 2030 metais galėtų veikti pagal aukščiausius NATO standartus.
Naujas batalionas sustiprins Lietuvos kariuomenės ugnies galią
N. Stankevičiaus vertinimu, tankų bataliono atsiradimas gerokai padidins Lietuvos kariuomenės manevro ir ugnies galimybes. Kadangi Lietuvos kariuomenė tokio bataliono anksčiau neturėjo, kartu turės keistis ir požiūris į jo panaudojimą.
Tankų batalionas taps vienu iš sunkiosios mechanizuotosios brigados vienetų ir suteiks kariuomenei naujų puolamųjų pajėgumų. Latvija ir Estija tokių tankų vienetų neturi, todėl Lietuva šiuo aspektu bus pirmoji iš trijų Baltijos valstybių.
Pirmąjį šūvį lydėjo jaudulys, tačiau didžiausias darbas – priešakyje
Pratybose tanko užtaisytoju buvęs vyresnysis eilinis Dovydas Vaiciukas pasakojo, kad daugiausia jaudulio sukėlė pirmasis šūvis. Anksčiau kariuomenėje paramediku tarnavęs karys tankisto profesiją pasirinko dėl komandinio darbo: tanko įgula, jo teigimu, turi veikti kaip vienas organizmas.
Vienas pirmųjų Lietuvos tankistų, vyresnysis leitenantas Jurgis Bekampis, per pastaruosius metus mokymuose Vokietijoje praleido apie pusmetį. Jį labiausiai skatino galimybė prisidėti prie Lietuvos tankų bataliono kūrimo, įgyti patirties, grįžti į Lietuvą ir ją perduoti kitiems kariams.
Vis dėlto pirmosios pratybos parodė, kad įguloms dar reikia stiprinti tarpusavio koordinaciją. J. Bekampio teigimu, norint visiškai išnaudoti tanko galimybes, būtina daug treniruotis ir pasiekti tinkamą komandos susidirbimą.
Karininkas taip pat pabrėžė, kad tankas šiuolaikiniame mūšio lauke negali veikti vienas. Siekiant išnaudoti jo ugnies galią, manevringumą ir šarvų apsaugą, būtina derinti veiksmus su pėstininkais, artilerija, inžinieriais ir dronais.
Lietuva planuoja įsigyti 44 „Leopard 2A8“ tankus
Lietuvos kariuomenės tankų batalionas kuriamas nuo 2024 metų, glaudžiai bendradarbiaujant su Vokietijos kariuomenės 93-iuoju tankų batalionu.
Planuojama, kad batalionas bus apginkluotas 44 Vokietijoje pagamintais pagrindiniais kovos tankais „Leopard 2A8“. Jo kūrimas yra Lietuvos kariuomenės Pirmosios divizijos vystymo dalis, o nauji pajėgumai prisidės prie Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ pertvarkymo į sunkiąją brigadą.
