Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Lietuva pasirengusi ir naujiems sabotažo atvejams, kurių regione, jo vertinimu, gali pasitaikyti ir ateityje.
Trečiadienį vykusioje Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencijoje šalies vadovas pabrėžė, jog būtina tikėtis, kad tokių veiksmų bus ir toliau.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į naujausią antžeminės „Starlink“ stoties sabotažo atvejį Lietuvoje. Jis taip pat nurodė, kad panašių incidentų buvo užfiksuota Bulgarijoje ir Lenkijoje.
Prezidentas sakė, kad tokie įvykiai, nors ir liūdnai, tampa regiono valstybių kasdienybės dalimi. Vis dėlto, jo teigimu, tai neturėtų mažinti budrumo – priešingai, būtina visą dėmesį skirti pasirengimui galimiems sabotažo aktams.
Pasak G. Nausėdos, ateityje Lietuvos ir kitų regiono šalių oro erdvę gali pažeisti skirtingų tipų dronai.
Šiuo metu dažniausiai pastebimi bepiločiai orlaiviai, paveikti antidroninių priemonių ir atskridę iš karo veiksmų zonos. Prezidentas nurodė, kad tai gali būti tiek Ukrainos, tiek Rusijos dronai.
Tačiau, jo teigimu, svarbiausia ne tai, kuriai šaliai priklauso konkretus dronas. Esminė aplinkybė yra ta, kad tokie orlaiviai nebūtų kirtę Lietuvos ir kitų valstybių sienų, jei Rusija 2022 metais nebūtų pradėjusi agresijos karo prieš Ukrainą.
Vilniuje bandyta padegti „Starlink“ įrangą
ELTA skelbė, kad sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti „Starlink“ palydovinio ryšio įrangą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šį veiksmą įvardijo kaip sabotažą. Jo teigimu, turima informacijos, kad įrangą bandyta sugadinti Molotovo kokteiliais, o teisėsauga aktyviai ieško įtariamųjų.
Vyriausybės vadovas taip pat pranešė, kad per kilusį gaisrą prietaisai smarkiai nenukentėjo – liepsnas užgesino įmonės darbuotojai.
Po galimo išpuolio Lietuvoje padidintas valstybinės reikšmės kritinės infrastruktūros apsaugos budrumo lygis. Tai reiškia, kad objektų apsaugai pasitelkta daugiau pajėgų.
Dėl bandymo padegti „Starlink“ ryšio įrangą pradėtas ikiteisminis tyrimas, tiriant turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu.
