Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pasitraukus iš praėjusią savaitę Vilniuje vykusios dezinformacijai skirtos konferencijos „Disinfo 2026“, prezidentas Gitanas Nausėda paragino neskirti asmeninių specialistų vertinimų nuo oficialios valstybės pozicijos.
Pirmadienį LRT televizijai šalies vadovas teigė turintis rimtų abejonių, ar Lietuva galėtų būti įvardyta kaip dezinformacijos skleidėja. Tačiau, pasak jo, Lietuvos ir kitų valstybių atstovai neoficialiai gali reikšti įvairias nuomones apie didįjį sąjungininką.
G. Nausėda pabrėžė, kad žmonių, specialistų ir ekspertų asmeniniai vertinimai turi būti atskirti nuo oficialios pozicijos, siejamos su Užsienio reikalų ministerija ar kitomis valstybės institucijomis.
Konferencijos tema sukėlė JAV administracijos nepasitenkinimą
Vilniuje vykusiame renginyje buvo suplanuota sesija, kurioje Jungtinės Valstijos apibūdintos kaip „užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi“ (FIMI) veikėjos. Leidinio „Politico“ teigimu, tai papiktino JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją.
„Politico“ skelbė, kad JAV Valstybės departamentas paprašė ambasadų keliose Europos valstybėse ir Europos Sąjungoje Vašingtono vardu išreikšti susirūpinimą. Taip pat norėta išsiaiškinti, ar konferencijoje dalyvaujančios vyriausybės pritaria JAV priskyrimui prie FIMI veikėjų.
Trys su situacija susipažinę JAV pareigūnai naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad Lietuva ir Kanada buvo raginamos pasitraukti iš konferencijos. Du pareigūnai teigė, kad prie šių raginimų prisidėjo JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija, nusprendusi nebedalyvauti renginyje, BNS nurodė formaliai atsiribojusi nuo konferencijos turinio ir paprašiusi organizatorių renginio medžiagoje nenaudoti jokių sąsajų su ministerija. Vis dėlto ministerija neatsakė, ar sprendimą lėmė JAV spaudimas.
Kasmetinę „Disinfo“ konferenciją rengia Briuselyje veikianti nevyriausybinė organizacija „EU DisinfoLab“.
