Po ketvirtadienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad visuotinį šaukimą į kariuomenę Lietuvoje planuojama įgyvendinti nuo 2032 metų. Taryboje taip pat aptartos saugumo grėsmės ir galimos provokacijos prie valstybės sienos.
Visuotinio šaukimo klausimas buvo vienas pagrindinių VGT posėdžio darbotvarkėje. Priimta nuostata, kad merginos ir toliau galės atlikti šauktinių tarnybą savanoriškai.
„Nusprendėme, kad visuotinis šaukimas bus įgyvendintas nuo 2032 metų“, – po posėdžio žurnalistams sakė G. Nausėda.
Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiama daugiau nei 5 tūkst. jaunuolių. Įsigaliojus visuotiniam šaukimui, dėl demografinės padėties ir to, kad dalis jaunuolių dėl sveikatos negali tarnauti, per metus būtų šaukiama apie 7,5 tūkst. žmonių.
Prezidentas aiškino, kad 2032-ieji pasirinkti tam, kad iki tol būtų galima pasirengti didesniam karių skaičiui: investuoti į jų apgyvendinimą ir parengti pakankamai instruktorių. Taip pat svarbu suderinti šauktinių tarnybą su rezervo karių įgūdžių atnaujinimu, kad abu procesai būtų vykdomi kokybiškai.
G. Nausėda sprendimą pradėti visuotinį šaukimą nuo 2032 metų įvertino kaip optimalų. VGT taip pat sutarė plėsti tarnybos galimybes. Tarp svarstomų variantų – šauktinių rengimas dronų operatoriais, pagalba Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar ugniagesiams gelbėtojams.
Dalinis šaukimas Lietuvoje buvo sugrąžintas 2015 metais, sprendimą grindžiant išaugusiomis grėsmėmis po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
Kodėl į visuotinį šaukimą neįtrauktos moterys?
Paklaustas, kodėl moterys neįtrauktos į sprendimą dėl visuotinio šaukimo, prezidentas teigė, kad tolimesnėje ateityje šis klausimas gali būti svarstomas. Pasak jo, Rusiją vertinant kaip ilgalaikę grėsmę, Lietuva kol kas renkasi laipsniškai stiprinti kariuomenę – ne tik didinant jos dydį, bet ir gerinant kokybę. Sprendimui įtakos turi ir būtinybė įvertinti finansinių lėšų poreikį.
Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras teigė, kad vasarą atliktos visuomenės nuomonės apklausos parodė: visuomenė šiuo metu dar nėra pasirengusi visuotiniam moterų šaukimui. Vis dėlto dėl demografinių pokyčių prie šio klausimo ateityje gali tekti sugrįžti.
R. Vaikšnoro teigimu, kariuomenė šiuo metu turi pakankamai vyrų, todėl šaukimas vykdomas nuosekliai kviečiant vaikinus. Tačiau jis pabrėžė, kad vėliau klausimą gali tekti svarstyti iš naujo, taip pat įvertinant visuomenės pasirengimą.
Prezidentas neatmetė provokacijų prie sienos
G. Nausėda sakė nematantis papildomų rizikos šaltinių, tačiau pabrėžė, kad anksčiau nustatytos grėsmės išlieka. Jo vertinimu, Rusijos pajėgumai šiuo metu yra riboti ir daugiausia sutelkti kare Ukrainoje, todėl artimiausius dvejus metus šalis nėra pasirengusi plataus masto konvencinėms operacijoms prieš NATO valstybes.
Vis dėlto, pasak prezidento, hibridinės operacijos gali būti nukreiptos ne tik prieš anksčiau įvardytus objektus, pavyzdžiui, kritinę energetikos infrastruktūrą. Atsiranda požymių, kad galimos įvairaus pobūdžio provokacijos prie sienos. G. Nausėda priminė, kad panaši operacija jau buvo įvykdyta Latvijoje, todėl sienos intervencijos nėra atmetamos ir joms ruošiamasi.
Tarp tebesitęsiančių rizikų prezidentas išskyrė operacijas prieš paramą Ukrainai teikiančias įmones ir žmones, taip pat veiksmus prieš NATO valstybėse gyvenančius Rusijos opozicijos lyderius. Jo teigimu, situacija išlieka įtempta.
VGT aptarė oro gynybą ir pasirengimą grėsmėms
Reguliariame VGT posėdyje buvo apžvelgta saugumo padėtis, integruotos oro erdvės gynybos įgyvendinimas, perspėjimo apie oro atakos pavojų sistemos korekcijos, perėjimas prie visuotinio šaukimo ir bendradarbiavimo su Ukrainos gynybos pramone perspektyvos. Apie tai šalies vadovo patarėjas Ridas Jasiulionis informavo Eltą.
Po to, kai anksčiau šį mėnesį Lietuvos teritorijoje nukrito iš Lenkijos pusės patekęs ukrainietiškas dronas, prezidentas teigė, kad VGT bus svarstomi reagavimo algoritmų pakeitimai. Jis taip pat siūlė tobulinant gyventojų informavimo sistemą atsižvelgti į regionus, kuriuose drono įskridimo tikimybė yra mažesnė arba didesnė.
Paskutinį kartą G. Nausėda VGT posėdį sušaukė rugsėjo viduryje. Tuomet daugiausia dėmesio skirta saugumo situacijai, integruotos oro gynybos sistemos ir antidroninių priemonių plėtrai.
