Lietuvos Vyriausybė kol kas nesiryžta papildomai apmokestinti Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės „Orlen“. Finansų ministras Taurimas Valys teigia, kad toks sprendimas galėtų turėti pasekmių tarptautiniams santykiams, nors dėl karo Irane smarkiai išaugusios naftos perdirbimo maržos bendrovės pelnas galėtų būti apmokestintas papildomai.
Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas per Vyriausybės valandą finansų ministro klausė, kodėl Lietuva neseka Lenkijos pavyzdžiu ir netaiko „Orlen“ vadinamojo netikėto pelno mokesčio. Tokios papildomos pajamos šiuo atveju susidarė dėl netikėtų aplinkybių – po karo Irane išaugusių naftos perdirbimo maržų.
S. Gentvilas taip pat priminė, kad finansų ministro įpėdinis Kristupas Vaitiekūnas dar pavasarį palankiai vertino galimybę energetikos įmonėms taikyti tokį mokestį. Pasak parlamentaro, anksčiau to buvo vengiama, nes Lenkija savo bendrovių papildomai neapmokestino, tačiau prieš dvi savaites Lenkijos prezidentas pasirašė atitinkamą įstatymo projektą.
T. Valys atsakė, kad vadinamąjį viršpelnio įstatymą ministerija išnagrinėjo išsamiai. Jo teigimu, papildomos biudžeto pajamos galėtų svyruoti nuo 0 iki 46 mln. eurų, tačiau tokio sprendimo įgyvendinimas užtruktų iki šešių mėnesių ir būtų susijęs su daugybe tarptautinių santykių rizikų.
Lietuva nenori konflikto su Lenkija
Finansų ministro pozicija leidžia suprasti, kad Lietuvos Vyriausybė dėl kelių dešimčių milijonų eurų papildomų pajamų nenori įsivelti į konfliktą su Lenkija. Tuo metu pati Lenkija, panaudodama papildomą „Orlen“ pelną, sumažino degalų kainą. Mažesnėmis kainomis naudojasi ne tik Lenkijos gyventojai, bet ir pasienyje gyvenantys lietuviai.
Prezidentūra savo ruožtu pasigenda tikslesnių skaičiavimų, kiek į Lietuvos biudžetą galėtų būti surinkta iš papildomo „Orlen Lietuva“ mokesčio.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius „Žinių radijui“ teigė, kad ministro dėmesys bendram geopolitiniam kontekstui yra suprantamas. Vis dėlto, jo nuomone, bet kuris finansinis pasiūlymas turėtų būti pagrįstas kaštų ir naudos analize. Tokia analizė, kurioje būtų įvertintos galimos mokestinės pajamos ir kiti sprendimo trūkumai, kol kas nepateikta, tačiau ją atlikus klausimas galėtų būti svarstomas.
„Orlen“ pelnas gali išaugti daugiau nei dešimt kartų
Įprastai „Orlen Lietuva“ finansines ataskaitas skelbdavo kas tris mėnesius. Energetikos ekspertų teigimu, šiemet bendrovė to daryti vengia, tačiau prognozių apie visos „Orlen“ grupės rezultatus netrūksta.
Energetikos eksperto Martyno Nagevičiaus teigimu, praėjusiais metais, perskaičiavus iš zlotų į eurus, „Orlen“ grupės pelnas siekė 625 mln. eurų. Šiemet prognozuojamas 6,7 mlrd. eurų pelnas – tai reikštų maždaug 11 kartų didesnį rezultatą.
M. Nagevičius aiškino, kad Lenkijos Vyriausybė nusprendė šį viršpelnį apmokestinti 60 proc. tarifu. Surinktos papildomos pajamos nukreipiamos į biudžetą, o kartu mažinamas akcizas degalams.
Dėl to Lietuva atsidūrė sudėtingoje padėtyje: ji negali paprastai perimti Lenkijos sprendimo ir mažinti degalų akcizo, nes Lietuvos Vyriausybė nenori paaštrinti santykių su Lenkija.
„Lietuvos Vyriausybė šiuo metu yra tokioje situacijoje, kai kažką daryti… Bet koks variantas su degalais susijęs yra blogas“, – sakė M. Nagevičius.
Lietuvos opozicijos parlamentarai tokią poziciją kritikuoja ir mano, kad Vyriausybė neturėtų baimintis papildomai apmokestinti „Orlen“.
