Seimo kancleris Modestas Gelbūda iš pareigų buvo atleistas laikantis Konstitucijos, ketvirtadienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT).
Teismas konstatavo, kad M. Gelbūdai buvo suteiktos iš Konstitucijos kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
„Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą, plačiau jo komentuoti negaliu, nes dar nesu įsigilinęs“, – BNS ketvirtadienį sakė M. Gelbūda.
Jo teigimu, byla dabar bus perduota atgal į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Šis teismas nagrinėja M. Gelbūdos prašymą pripažinti jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų neteisėtu.
LVAT į KT kreipėsi prašydamas įvertinti, ar 2024 metų kovo 21 dieną priimtas Seimo nutarimas dėl M. Gelbūdos atleidimo nepasibaigus jo įgaliojimų laikui savo priėmimo tvarka neprieštaravo konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams.
Abejonių kilo dėl to, kad Seimo posėdyje svarstant atleidimo klausimą buvo pateikti nauji nepasitikėjimo kancleriu argumentai. LVAT vertino, ar dėl to nebuvo apsunkinta M. Gelbūdos teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir ar jam nebuvo skirta per mažai laiko paaiškinimams pateikti.
KT pabrėžė, kad Seimo kanclerio atleidimas dėl nepasitikėjimo vykdomas pagal parlamentinę procedūrą, kuri nėra prilyginama teismo procesui.
KT pirmininkas Tomas Davulis teigė, kad Seimui svarstant nepasitikėjimo jo paskirtu ar išrinktu pareigūnu klausimą, parlamentarai nėra saistomi vien iniciatorių pateiktų argumentų ar aplinkybių. Jie gali aiškintis visas reikšmingas aplinkybes, kad pagrįstų savo poziciją dėl nepasitikėjimo pareiškimo.
Konstitucinis Teismas taip pat atmetė argumentą, jog M. Gelbūda neturėjo pakankamai laiko pasirengti gynybai. Kancleris apie tai, kad kovo 21 dieną Seimo posėdyje bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas, buvo informuotas 2024 metų kovo 19 dieną.
KT vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės rodo, kad M. Gelbūdai buvo sudaryta reali galimybė pasirengti posėdžiui, jame pateikti paaiškinimus ir atsakyti į nepasitikėjimą grindžiančius argumentus.
Teismas taip pat nurodė, kad Seimo nariams buvo užtikrinta galimybė įvertinti pareigūno veiklą ir balsuoti už arba prieš nepasitikėjimo pareiškimą.
KT pažymėjo, kad pagal Seimo statutą, pareiškus nepasitikėjimą pareigūnu, jo atleidimo procedūra pradedama nedelsiant. Todėl nėra pagrindo teigti, kad statute privalo būti nustatytas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuotas apie posėdį, kuriame bus sprendžiamas jo atleidimo klausimas.
M. Gelbūda Seimo kancleriu penkerių metų kadencijai buvo paskirtas Seimo 2021 metų balandžio 27-osios nutarimu.
2024 metų kovo 20 dieną tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsižvelgdama į 74 parlamentarų pareiškimą, pasiūlė jį atleisti dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai M. Gelbūdai priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, taip pat dėl to, kad nebuvo užtikrinta nepertraukiama Seimo kavinės ir medicinos punkto veikla bei strigo kiti darbai.
Atleidimo klausimas buvo sprendžiamas slaptu balsavimu. Už M. Gelbūdos atleidimą balsavo 95 parlamentarai, prieš – 13.
