Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą pirmiausia atsakinga jos vadovybė. Jeigu ji nesugebės rasti išeities, ligoninės dalininkams teks spręsti, kokių veiksmų imtis.
„Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.
Praėjusią savaitę vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybės paprašė per dvi savaites pateikti išsamią informaciją apie skolas tiekėjams, finansų planavimą, išlaidas ir parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
L. Kukuraičio teigimu, šie duomenys reikalingi tam, kad būtų galima realiai įvertinti ligoninės finansinę būklę ir nustatyti, kaip ji gali paveikti paslaugų teikimą. Ministras atkreipė dėmesį, kad dėl neapmokėtų sąskaitų tiekėjai gali nustoti tiekti būtinas medicinos priemones bei medžiagas, o tai galėtų sutrikdyti įstaigos darbą.
Ministras aiškino, kad dviejų savaičių terminas suteiktas tam, jog KUL vadovybė parengtų prašomus duomenis ir planus, o dalininkai galėtų priimti pagrįstus sprendimus.
Atlyginimų sistemos keitimą vertins gavus duomenis
Kalbėdamas apie siūlomą darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarkos pakeitimą, L. Kukuraitis sakė, kad vienas pagrindinių sunkumų yra didelė darbo užmokesčio fondo dalis ligoninės biudžete. Tuo metu augantiems įsipareigojimams vykdyti, ministro teigimu, nepakanka finansavimo.
Jei pagal šakinę kolektyvinę sutartį darbo užmokestis didėja, tačiau įstaiga negauna pakankamai lėšų ankstesniems nuostoliams subalansuoti ir kartu užtikrinti atlyginimų augimą, vadovybė priversta ieškoti sprendimų, aiškino ministras.
Vis dėlto tai, ar pasirinktas atlyginimų skaičiavimo modelio keitimas yra tinkamiausia išeitis, bus galima įvertinti tik gavus papildomą informaciją. L. Kukuraitis pabrėžė, kad darbo užmokesčio fondas sudaro didžiausią ligoninės išlaidų dalį.
Jo vertinimu, dėl susidariusios padėties atsakomybė tenka ir ankstesniems politiniams sprendimų priėmėjams, ir dabartinei ligoninės vadovybei. Ankstesnėje Seimo kadencijoje priimtas sprendimas jungti ligonines, taip pat pasirinktas jungimo būdas ir vėlesnis įstaigos valdymas, ministro teigimu, yra tiek tuometinių politikų, tiek dabartinių vadovų atsakomybė.
Profesinės sąjungos reikalauja atlyginimų augimo garantijų
KUL darbuotojų profesinės sąjungos nepritaria vadovybės planui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Jų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų likti nepakitęs, vėlesnis jo didėjimas galėtų būti lėtesnis, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių sunkumų ignoravimo ar nenoro prisidėti juos sprendžiant. Tačiau profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamios informacijos, kuri leistų įvertinti, ar pakeitimai iš tiesų būtini.
Ligoninės vadovybė perspėja, kad nekeičiant dabartinės sistemos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas galėtų padidėti dar 11–15 mln. eurų. Taip pat nurodoma, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali vėluoti atlyginimų mokėjimas.
2026 metų pirmąjį pusmetį KUL patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba jau ketverius metus iš eilės, o skolos tiekėjams ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina galimybes užtikrinti paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3 020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos sudarė beveik 162 mln. eurų. Klaipėdoje ligoninė veikia nuo 2023 metų.
