Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria vadovybės planui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo tvarką. Profsąjungų vertinimu, dėl naujo modelio darbo užmokesčio augimas ateityje galėtų sulėtėti. Tuo metu ligoninės vadovybė įspėja, kad dabartinės sistemos nepakeitus iki 2027 metų pabaigos įstaigos deficitas gali padidėti dar 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis dėl situacijos inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis pabrėžė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia ligoninės finansinių sunkumų neigimo ar atsisakymo prisidėti juos sprendžiant.
Spalio 13 dieną trys KUL profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendrai nutarė atmesti siūlomą atlyginimų apskaičiavimo pakeitimą. Darbuotojų atstovai pripažįsta sudėtingą finansinę padėtį, tačiau teigia neturintys pakankamai informacijos įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas sprendimas.
Profsąjungos didžiausią grėsmę sieja ne su tiesioginiu dabartinio darbo užmokesčio įšaldymu, o su ilgalaikėmis atlyginimų didėjimo galimybėmis.
Pagal vadovybės pateiktą planą, darbo sutartyse būtų sumažinti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų nesikeisti, vėlesniais metais jis galėtų augti lėčiau, nes didėjimas būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
D. Burdulis pabrėžė, kad vienodas pagrindinis atlyginimas 2027 ir 2026 metais savaime neužtikrintų, jog darbuotojų finansiniai interesai nebus paveikti.
Profesinės sąjungos reikalauja ilgalaikių ir aiškių atlyginimų augimo garantijų bei užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų vienašališkai sumažinta. Spalio 16 dieną jos kreipėsi į ligoninės vadovybę, prašydamos pateikti išsamius finansinius duomenis, padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas ir kitas išlaidas bei alternatyvas skolai mažinti.
Darbuotojai pasigenda išsamesnių diskusijų
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė teigė, kad siūlomi pakeitimai nebuvo pakankamai aptarti, o jų finansinės pasekmės ligoninei lieka neaiškios.
Jos teigimu, įstaiga nepateikė alternatyvių sprendimų ir išsamios finansinės ataskaitos. G. Tautkevičienė taip pat mano, kad lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, naujoji tvarka galėtų lemti lėtesnį atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos apklausa parodė, kad modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. 8,8 proc. darbuotojų galėtų jam pritarti tik gavę papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. nurodė stokojantys informacijos sprendimui priimti. Pakeitimams pritaria 2,4 proc. apklaustųjų.
Darbuotojai taip pat siūlo ieškoti kitų taupymo būdų, įskaitant administracinių ir valdymo išlaidų peržiūrą.
Slaugytoja įspėja apie galimas pasekmes
Sekmadienį KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė savo „Facebook“ paskyroje suabejojo, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų pasekmės turėtų būti perkeliamos darbuotojams.
Ji atkreipė dėmesį, kad slaugytojai dirba paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis, o jų veikla susijusi su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę.
Ž. Ruseckaitės vertinimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų gali pasirinkti kitas gydymo įstaigas. Tokiu atveju likusiems darbuotojams tektų didesnis krūvis, galėtų augti perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didinimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
Darbuotojos teigimu, galimas atlyginimų mažinimas keltų klausimų ne tik dėl finansų, bet ir dėl pasitikėjimo ligoninės vadovybe.
Vadovybė: be pakeitimų deficitas didėtų, galimas atlyginimų vėlavimas
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis teigė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu skiriama 80,4 proc. visų ligoninės pajamų. Finansiniu požiūriu tvariu rodikliu, jo vertinimu, laikoma 72–73 proc.
Vadovybė skaičiuoja, kad nepakeitus dabartinio apmokėjimo modelio ir įgyvendinus numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos papildomas finansinis deficitas siektų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, pritaikius siūlomą sistemą darbo užmokesčiui tektų apie 74 proc. pajamų, o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė nurodo, kad fiksuota kintamoji atlyginimo dalis būtų nustatyta neterminuotai ir be raštiško darbuotojo sutikimo negalėtų būti keičiama. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.
Ligoninės administracija taip pat perspėjo profesinę sąjungą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties atlyginimų mokėjimas nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti.
D. Burdulis teigė, kad šį perspėjimą profsąjungos vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų savarankiškai patikrinti tokios rizikos pagrįstumo. Jis taip pat pabrėžė, kad prognozuojamą deficitą reikia atskirti nuo faktinio pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti atlyginimai.
Ministras sušaukė dalininkų susitikimą
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis teigė, kad ministerija žino apie sudėtingą KUL finansinę padėtį. Dėl šios priežasties ji inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame planuojama išsamiai įvertinti situaciją ir ieškoti sprendimų.
Ministras nurodė apie padėtį kalbėjęs su ligoninės direktoriumi, kuris jį informavo žodžiu. Ketvirtadienį numatytame dalininkų susitikime, pasak L. Kukuraičio, bus aptarti susiję klausimai ir vadovybės siūlomi veiksmai.
L. Kukuraitis taip pat pažymėjo, kad KUL darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didesnių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę įstaigos biudžeto naštą. Jo teigimu, tokį spaudimą būtina valdyti, o sprendimų priėmimas yra direktoriaus atsakomybė.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apsunkina paslaugų teikimo užtikrinimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys didėja, tačiau sąnaudos auga dar sparčiau.
2025 metais KUL dirbo 3020 darbuotojų, o metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų.
