Europos Sąjungoje vis dažniau svarstant, kaip keisti santykius su Kinija, europarlamentarai Petras Auštrevičius ir Rasa Juknevičienė ragina mažinti ekonominį priklausomumą nuo Pekino bei stiprinti Bendrijos gebėjimą ginti savo interesus. Vytauto Didžiojo universiteto docentas Linas Didvalis pažymi, kad Europa ilgą laiką tinkamai neįvertino Kinijos ekonominio potencialo.
Praėjusiais metais ES prekybos su Kinija deficitas sudarė apie 360 mlrd. eurų. Europos bendrovėms tenka konkuruoti su kiniška produkcija įvairiose srityse, o pati Bendrija tebėra priklausoma nuo iš Kinijos gaunamų svarbių žaliavų. Įtampą dar labiau didina Pekino pozicija Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą atžvilgiu.
Spalio 7 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl politinių santykių su Kinija. Dokumente ES institucijos ir valstybės narės raginamos veikti koordinuotai, saugoti ekonominius bei geopolitinius Bendrijos interesus, mažinti strateginę priklausomybę nuo Pekino ir neleisti apeiti Rusijai taikomų sankcijų. Taip pat pabrėžiama Europos pramonės, inovacijų ir įvairesnių tiekimo grandinių svarba.
Ieškodama būdų apsaugoti Europos gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, spalio 10 d. ES susitarė su Kinija dėl kiniškų hibridinių ir įkraunamųjų hibridinių automobilių eksporto į Bendriją. Skelbta, kad nuo 2027 m. ketverius metus jų importas per metus bus ribojamas iki 350 tūkst. automobilių.
Kinijos gamintojai europiečiams tampa vis sunkiau įveikiami
P. Auštrevičiaus teigimu, Europos įmonės su Kinijos bendrovėmis varžosi nevienodomis sąlygomis, todėl vien susitarimai su Pekinu situacijos nebūtinai pakeis.
Europarlamentaras teigė, kad dabartinėmis aplinkybėmis Europos įmonėms praktiškai neįmanoma konkuruoti su kiniškomis prekėmis ir paslaugomis.
Jis abejoja ir susitarimo dėl kiniškų automobilių eksporto ribojimo veiksmingumu. P. Auštrevičiui sunku įsivaizduoti, kad Kinija realiai sumažins tiekimą į ES nuo maždaug 800 tūkst. iki 350 tūkst. automobilių per metus. Jo vertinimu, Pekinas nėra linkęs mažinti savo įtakos, todėl toks susitarimas skamba patraukliai, tačiau tikras eksporto sumažėjimas kelia abejonių.
L. Didvalis priminė, kad Kinijos ekonomikos augimo ilgą laiką nepakankamai įvertino ne tik Europa, bet ir kitos valstybės. Buvo tikimasi, kad auganti ekonomika skatins demokratizaciją, o pigi kiniška produkcija bus naudinga Vakarų vartotojams. Vis dėlto Kinija išplėtė ne tik gamybos, bet ir technologinius pajėgumus.
Pasak docento, dabar pasaulis priverstas iš naujo vertinti, kokio masto galią įgijo Kinija ir kaip su šiuo ekonominiu bei technologiniu gigantu elgtis.
L. Didvalio nuomone, Kinijos pranašumą lemia ne vien Pekino politika. Prie jo prisideda ir Europos silpnybės: žemyno įmonės ne visuomet pakankamai sparčiai diegia naujoves ir išlaiko konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
Jo teigimu, problemų yra ir pačioje Europoje, nes vietos įmonės ne visada geba pakankamai greitai įsisavinti naujas technologijas. Todėl dalį rinkos jos praranda ne tik dėl Kinijos veiksmų, bet ir dėl savo pačių nepakankamų pastangų konkurencinėje kovoje.
Docentas išskyrė tris galimus ES veiksmus: riboti kiniškos produkcijos patekimą į Bendrijos rinką, finansiškai remti Europos gamintojus arba didinti pačios Europos konkurencingumą. Jo vertinimu, būtent trečias variantas sukeltų mažiausiai konfrontacijos ir galėtų užtikrinti ilgalaikę naudą.
Pekino santykiai su Maskva verčia ekonominius sprendimus vertinti per saugumo prizmę
P. Auštrevičius teigia, kad Kinijos geopolitinė įtaka Europoje jaučiama tiesiogiai. Labiausiai tai, jo manymu, atsiskleidžia per nenutrūkstamą, sistemingą ir augančią Pekino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą.
Europarlamentaras pabrėžė, kad ES neturėtų ekonominių interesų iškelti aukščiau strateginio saugumo. Priklausomybė nuo Kinijos gali apriboti Bendrijos galimybes tinkamai reaguoti į Pekino veiksmus.
R. Juknevičienė taip pat perspėjo, kad prekybiniai ryšiai gali būti paversti politinio spaudimo įrankiu. Ji priminė Lietuvos situaciją po to, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, taip pat Pietų Korėjos ir Japonijos patirtį. Šioms valstybėms pablogėjus politiniams santykiams su Pekinu teko susidurti su ekonominiais suvaržymais.
Pasak europarlamentarės, Kinijai nepatikus kitos valstybės sprendimams, pirmieji nepasitenkinimo ir baudimo signalai dažnai pasirodo ekonomikos srityje. Sukaupti atvejai rodo, kad Pekinas gali naudoti prekybą kaip svertą ir spaudimo priemonę.
R. Juknevičienės vertinimu, ES būtina veikti kartu, nes atskiroms valstybėms narėms sudėtingiau atsispirti Pekino spaudimui. Ji taip pat baiminasi, kad priklausomybės nuo Kinijos mažinimas vyksta per lėtai, o jos padariniai gali būti dar skaudesni nei priklausomybė nuo Rusijos gamtinių išteklių.
L. Didvalis, vertindamas Kinijos paramą Rusijai, atkreipė dėmesį į karinei technikai naudojamų komponentų kilmę. Juos gamina ne vien Kinija, be to, į Rusiją tokios prekės gali patekti ir per trečiąsias šalis.
Europa turės stiprinti savo gamybą ir ieškoti alternatyvių tiekėjų
R. Juknevičienė ragina ES investuoti į savo pramonę, plėtoti strateginę autonomiją ir ieškoti daugiau prekybos partnerių. Jos teigimu, prekyba su Kinija gali tęstis, tačiau ji neturėtų tapti priklausomybe, kurią Pekinas galėtų panaudoti politiniams tikslams.
Europarlamentarė mano, kad ES turi tapti tvirtesne geopolitine veikėja, labiau pasikliauti savo jėgomis ir mažiau priklausyti nuo išorės.
P. Auštrevičius siūlo sparčiau ieškoti alternatyvių žaliavų ir technologijų tiekėjų, plėsti ryšius su Lotynų Amerikos bei Afrikos valstybėmis, svarstyti kitas galimybes, įskaitant Grenlandiją, ir aktyviau siekti laisvosios prekybos susitarimų. Jo nuomone, alternatyvų būtina ieškoti jau dabar, kol priklausomybė nuo Kinijos dar labiau nepadidėjo.
Europarlamentaras pabrėžė, kad Europos ekonomikos turi telktis, bendradarbiauti ir ieškoti realių alternatyvių šaltinių. Tai, jo vertinimu, negali būti atidėta tolimai ateičiai.
L. Didvalis sutinka, kad muitai ir parama vietos gamintojams gali apsaugoti atskirus sektorius, tačiau ilgalaikiam rezultatui reikia investicijų į technologijas ir inovacijas. Jis taip pat pažymi, kad ne visas kiniškas importas savaime yra žalingas: saulės ir vėjo energetikos technologijos padeda Europai plėtoti atsinaujinančią energetiką ir mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.
Docento vertinimu, susitarimas dėl kiniškų automobilių eksporto kurį laiką gali veikti, tačiau Kinijos gamintojai gali prisitaikyti. Jie galėtų investuoti į gamyklas ES arba įsigyti Europos bendroves. Todėl susitarimo laikotarpį Europa turėtų panaudoti alternatyvoms kurti, tiekimo grandinėms įvairinti ir savo pramonės pajėgumams didinti.
Griežtesnės priemonės turės būti derinamos su dialogu
Nors europarlamentarai ragina griežčiau vertinti Kinijos veiksmus, visiškai nutraukti ekonominius ryšius būtų sudėtinga. ES vis dar priklauso nuo Kinijos tam tikrų žaliavų, technologijų ir gamybos grandinių srityse. Dėl to Bendrijai teks derinti prekybos apsaugos priemones, dialogą ir bendrus sprendimus.
L. Didvalio teigimu, Europa turėtų stiprinti savo pozicijas, daugiau investuoti į inovacijas ir glaudžiau bendradarbiauti. Veikdamos vieningai, ES valstybės turėtų daugiau galimybių daryti įtaką Pekinui, nors vieningą balsą Europai ne visuomet lengva rasti.
ELTA primena, kad Lietuvos ir Kinijos santykiai smarkiai pablogėjo 2021 m. lapkritį, Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę. Pekinas tokį sprendimą palaikė prieštaraujančiu jo interesams ir sumažino diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių. Vėliau Lietuva susidūrė ir su Kinijos prekybos ribojimais.
