Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) Lietuvoje užregistravo 1 tūkst. 172 kibernetinius incidentus. Tai yra 52 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, kai buvo fiksuoti 2 tūkst. 451 incidentas.
Trečiadienį apie tai pranešusi Krašto apsaugos ministerija pabrėžė, kad mažesnis incidentų skaičius nereiškia, jog kibernetinės grėsmės sumažėjo. Gyventojai ir organizacijos vis dar susiduria su informacijos rinkimo atakomis, sukčiavimu ir bandymais įsilaužti į informacines sistemas.
Šiemet daugiausia fiksuota informacijos rinkimo atakų
NKSC duomenimis, per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius Lietuvos gyventojams didžiausią pavojų kėlė informacijos rinkimo atakos – jų užregistruota 499. Toliau rikiavosi sukčiavimo atvejai, kurių buvo 354.
Situacija skyrėsi nuo praėjusių metų: per pirmuosius devynis 2025-ųjų mėnesius dažniausiai buvo fiksuojamas sukčiavimas – iš viso užregistruoti 1 tūkst. 223 tokie incidentai.
NKSC direktorius Antanas Aleknavičius teigė, kad incidentų statistikos mažėjimas neturėtų būti vertinamas kaip grėsmių išnykimas. Anot jo, kibernetiniai nusikaltėliai nuolat keičia veikimo būdus, o neapsaugotos organizacijų sistemos ir nepakankamai pasirengę žmonės išlieka patraukliais taikiniais. Todėl svarbu ne tik žinoti apie pavojus, bet ir mokėti juos atpažinti bei tinkamai į juos reaguoti.
Informacijos rinkimo atakomis nusikaltėliai siekia sužinoti duomenis apie galimus taikinius, jų naudojamas sistemas ir pažeidžiamumus. Vėliau ši informacija gali būti panaudota planuojant kitas kibernetines atakas.
Organizacijoms aktualios kelios pagrindinės grėsmės
Šalies įmonės ir organizacijos taip pat susiduria su sukčiavimu bei kitais kibernetiniais pavojais. Tarp svarbiausių grėsmių NKSC išskiria duomenų viliojimą (angl. phishing), paskirstytosios paslaugų trikdymo (DDoS) atakas ir įsilaužimus į informacinius išteklius.
Tuo metu išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų (angl. ransomware) incidentų ir pažangių nuolatinių grėsmių (angl. Advanced Persistent Threat, APT) veiklos šiuo laikotarpiu užfiksuota kiek rečiau.
Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius NKSC registravo 64 įsilaužimo incidentus, kurių dauguma buvo susiję su neteisėtos prieigos gavimu. Taip pat nustatyti 34 informacijos rinkimo ir 21 paslaugų trikdymo incidentas. Išpirkos reikalaujančių kenkėjiškų programų bei APT veiklos atvejų iš viso užregistruota 11, nurodė A. Aleknavičius.
NKSC vadovas atkreipė dėmesį, kad organizacijų atsparumą lemia ne tik naudojamos technologijos, bet ir darbuotojų pasirengimas. Net viena neatsargi žmogaus klaida gali tapti incidento pradžia – pavyzdžiui, kenkėjiškos nuorodos atidarymas, prisijungimo duomenų atskleidimas ar įtartino laiško neatpažinimas. Todėl kibernetinis saugumas neturėtų būti laikomas vien IT specialistų atsakomybe.
Spalį minint Europos kibernetinio saugumo mėnesį, NKSC ragina laikytis pagrindinių kibernetinės higienos taisyklių: naudoti stiprius ir skirtingus slaptažodžius, įjungti daugiafaktorinį tapatybės patvirtinimą, nuolat atnaujinti programinę įrangą, o įtartinas žinutes ir nuorodas vertinti kritiškai.
Gyventojai ir organizacijų darbuotojai kibernetinio saugumo žinias gali stiprinti nemokamuose NKSC mokymuose. Juose pristatomos aktualiausios grėsmės, jų atpažinimo būdai ir praktiniai kibernetinės higienos principai.
