Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas po pertraukos vėl nagrinėjo buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimą. Komitetas nusprendė tolesnes diskusijas šia tema rengti uždarame posėdyje.
Tokį pasiūlymą pateikė konservatorius Valdas Rakutis. Jo vertinimu, klausimai, susiję su slapta informacija, neturėtų būti svarstomi viešai, nes tai gali pakenkti valstybei.
V. Rakutis pabrėžė, kad atvirame formate neturėtų būti viešinami slapti duomenys, o galimos tokio sprendimo pasekmės gali būti neįvertintos. Todėl, jo siūlymu, šį klausimą reikėtų perkelti į uždarą erdvę.
Demokratas Domas Griškevičius taip pat pripažino, kad tema yra jautri. Jis apgailestavo, kad kai kurie politikai, jo manymu, tokiais klausimais kartais siekia viešo dėmesio.
D. Griškevičius įspėjo, kad diskusijos gali patekti į pavojingą zoną, kuria galėtų pasinaudoti nedraugiškos valstybės. Jo teigimu, daugiausia dėmesio neturėtų sulaukti žmonės, kurie prisipažino bendradarbiavę ir bendradarbiavo, o tie asmenys, kurie neprisipažino ir iki šiol nebūtinai yra žinomi.
Parlamentaras kėlė klausimą dėl galimos įtakos
Seimo narys Vitalijus Šeršniovas ragino pažvelgti ir į kitą šio klausimo pusę. Jis klausė, kodėl viešai daugiausia kalbama tik apie vieną medalio pusę ir ar tam negali daryti įtakos suinteresuoti asmenys.
Parlamentaras taip pat svarstė, ar nauji įstatymai dėl buvusių KGB bendradarbių įslaptinimo terminų galėjo atsirasti dėl tam tikros įtakos. Jis domėjosi, kaip buvo nustatyti šie terminai ir kokiomis aplinkybėmis atsirado žymos „slaptai“ bei „visiškai slaptai“.
V. Šeršniovas pasiūlė komitete išsamiai išnagrinėti šiuos klausimus ir tik tada priimti sprendimą.
VSD: duomenys tebėra aktualūs ir gali kelti grėsmę
Posėdyje dalyvavęs Valstybės saugumo departamento atstovas Algirdas Bložė teigė, kad informacija apie bendradarbiavimą su KGB yra jautri ir nepraradusi aktualumo.
Pasak A. Bložės, valstybė, įvertinusi šių duomenų jautrumą, jiems nustatė specialų 75 metų įslaptinimo terminą. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme toks terminas taikomas informacijai, kurios atskleidimas gali kelti pavojų žmogaus gyvybei ir sveikatai.
VSD atstovo teigimu, paviešinus šiuos duomenis būtų galima nustatyti asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę, ir prieš juos taikyti įvairias poveikio priemones. Jo manymu, tokią informaciją galėjo išsaugoti Lietuvai nedraugiškos valstybės.
A. Bložė taip pat nurodė, kad prisipažinusių asmenų pažeidžiamumas yra gerokai mažesnis nei tų, kurie neprisipažino. Prisipažinę žmonės pateikė informaciją apie jiems žinomas aplinkybes, bendradarbiavimą, KGB veiklą, tikslus ir užduotis. Jie taip pat buvo instruktuoti, kaip elgtis ir kam pranešti, jei būtų bandoma daryti jiems poveikį.
ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Seimas pradėjo svarstyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtas pataisas. Jomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.
Po pateikimo pataisas parėmė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, o du susilaikė.
R. Žemaitaitis siūlo panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.
Kad būtų galima tinkamai pasirengti sprendimo įgyvendinimui, siūloma įstatymo įsigaliojimą nukelti į 2028 metų sausio 1 dieną. Įsigaliojus pakeitimams, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikti duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Projektą jau apsvarstęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jį atmesti.
