Kepenų ligos neretai ilgą laiką nesukelia jokių pastebimų simptomų, tačiau ilgainiui gali turėti itin rimtų pasekmių. Abdominalinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kvietkauskas laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo, kad net iš pirmo žvilgsnio nepavojingas kepenų suriebėjimas gali progresuoti iki negrįžtamų pokyčių ir tapti vienu iš pagrindų ateityje išsivystyti kepenų vėžiui.
Spalis minimas kaip kepenų vėžio žinomumo mėnuo, todėl specialistas atkreipė dėmesį į ligas, kurioms kasdienybėje dažnai skiriama per mažai dėmesio. Jis pabrėžė, kad kepenų problemos nėra vien su alkoholio vartojimu susijusi bėda. Praktikoje jam teko susidurti ir su pacientais, kurie visą gyvenimą sveikai maitinosi, sportavo, nerūkė ir nevartojo alkoholio, tačiau vis tiek susirgo vėžiu.
Suriebėjusios kepenys – dažna, bet ne visada nekalta būklė
Pasak M. Kvietkausko, kepenys atlieka net 1000 skirtingų funkcijų. Šis organas veikia tarsi filtras: neutralizuoja organizmui toksiškas medžiagas, o tai, kas naudinga, perduoda tolesniems procesams.
Chirurgai dažniausiai susiduria su jau pažengusiomis ligomis, tarp jų – kepenų vėžiu. Tačiau ši diagnozė neretai būna ilgai progresavusių lėtinių kepenų sutrikimų pasekmė. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tulžies pūslės akmenligę, hepatitą, kepenų uždegimą ir kepenų suriebėjimą.
Gydytojas teigė, kad suriebėjusias kepenis jau turi kas trečias žmogus. Iš pradžių ši būklė dažniausiai nesukelia jokių pojūčių, tačiau laikui bėgant gali pereiti į uždegimą. Vėliau gali prasidėti kepenų randėjimas, vadinamas fibroze, o galiausiai išsivystyti cirozė – negrįžtami pakitimai, sutrikdantys kepenų funkciją. Kai kuriais atvejais tokiems pacientams prireikia kepenų transplantacijos.
Nors suriebėjimas gali atrodyti kaip nedidelė problema, dėl jo kepenys tampa jautresnės alkoholiui ir vartojamiems papildams. Pradinėje stadijoje ši būklė dažniausiai nepasireiškia, tačiau ligai progresuojant kepenims darosi vis sunkiau atlikti įprastas funkcijas ir pašalinti tam tikrus metabolitus.
Kokie požymiai gali išduoti kepenų suriebėjimą?
M. Kvietkauskas nurodė kelis signalus, kurie gali pasirodyti ligai progresuojant:
- nuovargis – sutrikus kepenų veiklai gali pradėti trūkti energijos;
- gelta – gali pagelsti oda ar akių baltymai;
- tamsus šlapimas;
- šviesios išmatos – taip gali nutikti tulžiai negalint tinkamai pasišalinti;
- skausmas – didėjančios kepenys gali pradėti spausti aplinkinius audinius, o dėl jų didėjimo ar tempiamos kepenų kapsulės gali atsirasti nemalonių pojūčių.
„Sveikatos DNR“ laidą galima žiūrėti kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Trečiadieniais 19 val. laida skelbiama TV3 televizijos „YouTube“ kanale.
03.50 Dažniausi kepenų sutrikimai ir suriebėjusių kepenų problema
08.40 Kiti žalingi kepenis veikiantys veiksniai
16.50 Streso įtaka kepenų vėžio atsiradimui
18.30 Pagalba paskutinės stadijos vėžio pacientams
23.45 Kokiais atvejais kepenys negali atsistatyti?
25.00 Pirmieji 3 žingsniai link sveikesnių kepenų
