Kelio skausmą žmonės dažnai mėgina numalšinti ilsėdamiesi, sumažindami fizinį krūvį ar ieškodami vaistų vaistinėje. Tačiau ne kiekvieną nemalonų pojūtį galima paaiškinti nuovargiu. Jei kelis patinsta, parausta, tampa karštas, jo nepavyksta sulenkti arba sunku remtis koja, tai gali reikšti, kad reikalinga gydytojo apžiūra.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pasakoja, kad kelio skausmas yra viena dažnesnių priežasčių, dėl kurių žmonės pirmiausia užsuka į vaistinę. Pacientai dažnai prašo priemonės, kurią būtų galima užtepti ant skaudamos vietos, arba klausia, kas galėjo sukelti skausmą. Vis dėlto vaistininkas diagnozės nustatyti negali – jis gali įvertinti nusiskundimus ir patarti dėl nereceptinių priemonių.
Pasikartojančio kelio skausmo nereikėtų ilgai gydyti vien savarankiškai. Jei skausmas stiprus, neišnyksta, prasidėjo po traumos arba kartu atsirado kitų nerimą keliančių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją.
Kokios gali būti kelio skausmo priežastys?
Kelį gali skaudėti dėl įvairių priežasčių – nuo paprasto persitempimo iki rimto sąnario pažeidimo. Traumos dažnai patiriamos sportuojant, griūvant, staigiai pasisukus ar netinkamai pastačius koją. Tokiais atvejais galimas sąnario patempimas, raiščių pažeidimas arba menisko plyšimas.
Meniskas – kelio sąnaryje esanti kremzlės dalis. Ją pažeidus gali atsirasti skausmas, patinimas ir sumažėti judesių amplitudė. Po stipresnės traumos taip pat galimi kaulų lūžiai.
Kelio skausmą neretai sukelia ir degeneracinės sąnarių ligos. Vyresniame amžiuje viena dažniausių priežasčių yra osteoartritas, dar vadinamas artroze. Dėl kremzlės dilimo kaulai ima labiau liestis vienas su kitu, todėl atsiranda maudimas, sustingimas ir judėjimo sunkumai.
Be to, skausmą gali lemti uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar bursitas. Įtakos turi ir pernelyg didelis fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai, sunkus fizinis darbas, per didelis kūno svoris bei genetiniai veiksniai.
Kada galima kurį laiką stebėti būklę?
Jei skausmas yra lengvas arba vidutinio stiprumo, netrukdo kasdienei veiklai, atsirado po didesnio fizinio krūvio ir ilsintis silpnėja, savijautą galima kurį laiką stebėti. Taip kartais nutinka po sporto neapšilus, ilgiau dirbus sode ar darže arba daugiau vaikščiojus nei įprastai.
Savarankiškai bandyti sumažinti skausmą galima tuo atveju, jei nėra patinimo ar deformacijos, kelis atrodo įprastai, o koją pavyksta bent iš dalies sulenkti ir ištiesti. Svarbu, kad skausmas būtų atsiradęs palaipsniui, be aiškios traumos, ir pailsėjus bent kiek sumažėtų.
Tokiu atveju reikėtų vengti veiklos, kuri skausmą sustiprina, neperkrauti sąnario ir stebėti, ar būklė gerėja. Jei skausmas išlieka, kartojasi arba stiprėja, vien poilsio ir namuose naudojamų priemonių gali nepakakti.
5 požymiai, kad delsti nereikėtų
1. Negalite remtis koja arba normaliai judėti. Gydytojo apžiūros nereikėtų atidėlioti, jei skausmas toks stiprus, kad trukdo vaikščioti. Ypač svarbu kreiptis po kritimo, smūgio ar traumos sportuojant.
2. Kelis smarkiai patino, paraudo arba tapo karštas. Šie simptomai gali būti stipraus uždegimo ar infekcijos požymiai. Jei pažeista vieta pastebimai karštesnė už aplinkinę odą, delsti nereikėtų.
3. Koja nebesusilenkia arba neišsitiesia iki galo. Kai kurie žmonės tokį pojūtį apibūdina kaip sąnario „užsirakinimą“. Tai gali rodyti menisko pažeidimą ar kitą sutrikimą, trukdantį sąnariui judėti.
4. Kelis atrodo nenatūraliai arba yra deformuotas. Pakitusi sąnario forma yra priežastis kreiptis į gydytoją, ypač jei skausmas prasidėjo po traumos.
5. Skausmas nepraeina, kartojasi arba jį lydi kitų sąnarių skausmai. Jei savipagalbos priemonės nepadeda kelias dienas ar savaitę, reikalinga konsultacija. Skausmas kituose sąnariuose gali rodyti ne vien vietinę kelio problemą, bet ir bendresnę ligą.
Ypač rimtai reikėtų vertinti kelio skausmą ar patinimą, kartu pasireiškiantį karščiavimu, šaltkrėčiu arba bendra bloga savijauta. Tokie požymiai gali būti infekcinio proceso, kuriam reikia skubaus gydymo, signalas.
Vaistininkė pabrėžia, kad nereikėtų vadovautis prielaida, jog viskas praeis savaime. Abejojant galima pasitarti su vaistininku – jis padės įvertinti, ar situaciją dar galima spręsti savarankiškai, ar jau būtina gydytojo apžiūra.
