Migracija Lietuvoje tampa vis aštresnių visuomenės diskusijų centru. Apklausos rodo didėjantį nepalankumą musulmonams ir migrantams, o pastarųjų mėnesių įvykiai šias nuotaikas dar labiau sustiprino. Ekspertų teigimu, tokio požiūrio šaknys slypi ne tik dabartinėje politikoje, bet ir istoriniuose pasakojimuose.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė dr. Gražina Bielousova bei komunikacijos specialistas Aistis Zabarauskas.
Apklausos atskleidė ryškų nepalankumą
G. Bielousova teigė, kad neigiamos nuostatos iš tiesų sustiprėjo. Jas rodo ne tik pavieniai dabarties įvykiai, tokie kaip Kauno mečetės situacija ar protestai dėl migracijos, bet ir visuomenės nuomonės tyrimai.
Naujausiose apklausose daugiau nei pusė, maždaug 51 proc., lietuvių nurodė nenorintys musulmonų turėti kaimynais. Tose pačiose apklausose matomas ir didėjantis nepalankumas rusiškai kalbantiems žmonėms.
Požiūrį veikė ne vien dabartiniai įvykiai
Pasak mokslininkės, neigiamą požiūrį į musulmonus aiškina ilgas istorinis kontekstas. Vienas dažniausiai minimų atskaitos taškų – 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuoliai, po kurių islamas visame pasaulyje imtas sieti su grėsme.
Įtakos turėjo ir krizė prie Baltarusijos sienos. Tuo metu migrantai, daugiausia atvykę iš musulmoniškų šalių, buvo naudojami Baltarusijos ir Rusijos režimų, siekiant sutrikdyti politinę padėtį Lietuvoje, paveikti visuomenės nuotaikas ir destabilizuoti situaciją.
Vyresnės kartos požiūrį galėjo formuoti ir sovietmečio patirtys. Tarp svarbių istorinių aplinkybių G. Bielousova išskyrė Afganistano karą, kai vietiniai kovotojai, besipriešinę Sovietų Sąjungos kariams, buvo siejami su islamo grėsme. Islamas tuomet buvo vaizduojamas kaip pavojingas, modernizacijai ir revoliucijai besipriešinantis reiškinys.
Kaip musulmonai buvo vaizduojami Sovietų Sąjungoje?
Sovietų Sąjungoje musulmonai daugiausia buvo siejami su Centrine Azija. Oficialus pasakojimas teigė, kad valstybė šiems žmonėms suteikė tautinę tapatybę, valstybingumą ir modernizaciją. Kartu jų religinė tapatybė buvo pateikiama kaip atsilikimo, nemodernumo ir klajokliškumo priežastis.
Toks aiškinimas leido skleisti platesnę mintį, kad bet kuri religija gali trukdyti pažangai.
Lietuvoje gyvenusių musulmonų daugumą sudarė totoriai. Sovietų valdžia jų tapatybę stengėsi pateikti pirmiausia kaip etnokultūrinę, o ne religinę. Buvo pabrėžiami kultūriniai bruožai, o islamas iš dalies toleruotas, tačiau kartu ir kontroliuotas.
Po Antrojo pasaulinio karo įkurta SADUM buvo musulmonus vienijusi organizacija, prižiūrėta Maskvos. Ji telkė valdžiai palankius žmones, juos kontroliavo ir, kaip kiti Sovietų Sąjungos religiniai dariniai, buvo naudojama žvalgybos tikslams.
Vis dėlto kasdienybėje žmonės iš Centrinės Azijos dažnai buvo matomi tiesiog kaip kitataučiai ar darbininkai, o ne pirmiausia kaip musulmonai. Tačiau Afganistano karas šį pasakojimą pakeitė – viešojoje erdvėje vėl sustiprėjo islamo, kaip grėsmės, tema. Panašų vaidmenį atliko ir Čečėnijos konfliktas, kuris islamo klausimą grąžino į viešąsias diskusijas tiek sovietmečiu, tiek pirmajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Įtampa auga bangomis
A. Zabarausko vertinimu, dabartinis nuotaikų paaštrėjimas ypač išryškėjo 2023 metų pabaigoje. Tuometinis VSD vadovas viešai kalbėjo apie nerimą dėl išaugusio baltarusių ir galbūt rusų, ypač baltarusių, migrantų skaičiaus. Taip pat buvo teigiama, kad Baltarusijos KGB veikla Lietuvoje pasiekė istorines aukštumas, o VSD nebesugeba jos kontroliuoti.
Vis dėlto tuo metu, pasak komunikacijos specialisto, nebuvo masinių protestų ar kitų ryškių visuomenės reakcijų. Vėliau impulsu tapo Kauno mečetės ir musulmonų tema. Iš pradžių kalbėta apie elgesį prie mečetės ir kaimynystėje, tačiau diskusija palaipsniui išaugo į šeštadieninius protestus ir galimus migracijos politikos pokyčius.
A. Zabarauskas pabrėžė, kad įtampa tai didėja, tai slūgsta, o skirtingos grupės tą pačią problemą išryškina nevienodai. Reiškinio mastas gali nesikeisti, tačiau visuomenėje, politikoje ir žiniasklaidoje jo atgarsiai priklauso nuo to, kam konkrečiai tema adresuojama.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į verslo ir politikų ginčą dėl migrantų iš Kazachstano atvykimo ribojimo. Kazachstanas laikomas strateginiu Jungtinių Amerikos Valstijų partneriu, tačiau Lietuva apribojo prieigą prie šalies, sprendimą grįsdama, kaip teigė A. Zabarauskas, neaiškiais argumentais.
Komunikacijos specialisto vertinimu, viešumoje persipina saugumo, ekonomikos ir kultūros temos, o netolygus bei, jo manymu, nesąžiningas kai kurių klausimų eskalavimas didina visuomenės nerimą. Jis prognozavo, kad šis nerimas gali augti, nes dabartinės priemonės situacijai valdyti yra fragmentiškos.
Pasak A. Zabarausko, trūksta strateginio ir sisteminio požiūrio, kuris vienu metu apimtų saugumą, ekonomiką ir kultūrą. Jo teigimu, būtina ieškoti sprendimo, leidžiančio išsaugoti žmogaus teises ir saugumą, puoselėti Lietuvos kultūrą bei sudaryti galimybes šalyje skleistis kitoms kultūroms.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai pateikiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
