Ruda dėmė ant pomidoro lapo dar nereiškia, kad augalą būtinai užpuolė pomidorų maras. Šiltnamyje panašiai gali prasidėti ir kitos lapų ligos, todėl svarbiausia ne skubėti nustatyti diagnozę iš vieno požymio, o apžiūrėti visą augalą ir stebėti, kaip pažeidimas keičiasi.
Įtartiną lapą verta palyginti su likusiais. Ar dėmių daugėja? Ar jos atrodo vandeningos ir greitai ruduoja? Ar pažeidimų atsirado ant lapkočių, stiebo ar vaisių? Atsakymai į šiuos klausimus suteikia daugiau informacijos nei vien dėmės spalva. Apžiūrint pomidorus verta pradėti nuo apatinių ir tankiau augančių lapų, bet tuo neapsiriboti.
Ką daryti pastebėjus rudas dėmeles?
Jeigu pažeisti tik keli lapai, juos galima atsargiai pašalinti ir išnešti iš šiltnamio. Tai nėra maro gydymas ir negarantuoja, kad liga sustos, tačiau pašalinus pažeistą augalo dalį tampa lengviau stebėti, ar naujų požymių atsiranda kitur.
Po to reikėtų patikrinti šalia augančius pomidorus. Tikrasis pomidorų maras gali plisti greitai, ypač kai lapai ilgai išlieka drėgni ir aplinkoje daug drėgmės. Jei dėmės per trumpą laiką atsiranda vis naujose vietose arba pažeidžiami ne tik lapai, bet ir stiebai bei vaisiai, situaciją reikėtų vertinti rimčiau, o ne apsiriboti vien lapų nuskynimu.
Vien lapo viršaus apžiūrėti neužtenka
Pomidorą geriausia apžiūrėti nuo apačios į viršų. Patikrinkite abi lapų puses, lapkočius, pagrindinį stiebą ir vaisius. Pomidorų maro pažeidimai gali atsirasti ne vien ant lapalakščio – rudos dėmės ar pažeidimai gali išplisti ir į kitas augalo dalis.
Šiltnamiuose verta prisiminti ir kitą ligą – pomidorų lapų pelėsį. Jis dažnai pirmiausia pažeidžia apatinius lapus. Viršutinėje jų pusėje gali atsirasti gelsvų plotų, o apačioje – pilkšvai rudas apnašas. Dėl to vien rudos ar gelstančios dėmės nepakanka patikimai nuspręsti, kad pomidorą užpuolė būtent maras.
Drėgni lapai ligoms suteikia geresnes sąlygas
Pomidorų marą sukeliantis organizmas infekcijai palankiomis sąlygomis ypač gerai plinta tada, kai augalų paviršius ilgą laiką išlieka šlapias. Šiltnamyje prie to gali prisidėti ne tik laistymas per lapus, bet ir ilgai užsilaikanti didelė oro drėgmė bei kondensatas.
Pomidorus geriau laistyti prie šaknų ir be reikalo nešlapinti lapijos. Šiltnamį taip pat reikia vėdinti – atidarytos durys ir orlaidės padeda judėti orui ir neleidžia drėgmei taip lengvai užsilaikyti tarp tankių augalų. Tai nėra garantija, kad liga niekada nepasirodys, tačiau sąlygos jos plitimui tampa mažiau palankios.
Per tankus pomidorų „miškas“ apsunkina situaciją
Vasaros viduryje keli nedideli pomidorų daigai gali virsti tankia lapų siena. Tuomet augalų viduje oras juda prasčiau, lapai ilgiau išlieka drėgni, o pirmuosius pažeidimus sunkiau pastebėti.
Dėl to verta išlaikyti tokią augalų formą, kad būtų galima matyti stiebus, pasiekti pomidorus laistant ir normaliai apžiūrėti lapiją. Tačiau nereikia beatodairiškai pašalinti didelės dalies sveikų lapų. Tikslas yra ne „nurengti“ augalą, o išvengti nereikalingos lapų grūsties ir pašalinti aiškiai pažeistas dalis.
Kada kelių lapų pašalinimo jau nebepakanka?
Jeigu po kelių dienų naujų pažeidimų neatsiranda, galima toliau atidžiai stebėti augalą. Tačiau jeigu dėmės sparčiai plinta, lapai ima vysti ir ruduoti, pažeidžiami stiebai arba vaisiai, problema jau nebėra vien kosmetinė.
Stipriai pažeistų augalo dalių nereikėtų palikti ant šiltnamio žemės. Po darbo taip pat verta nuvalyti naudotus įrankius ir atramas, ypač jei jie lietė sergančius augalus. Tvarka šiltnamyje nepašalina jau įvykusios infekcijos, tačiau sumažina bereikalingą užkrėstų augalinių liekanų kaupimąsi.
Svarbiausia – ne viena priemonė, o keli įpročiai
Nėra vieno veiksmo, kuris visą sezoną apsaugotų pomidorus nuo maro. Daug naudingiau derinti kelis paprastus dalykus: reguliariai apžiūrėti augalus, pastebėti pokyčius dar jiems neišplitus, laistyti prie šaknų, vėdinti šiltnamį ir nepalikti sergančių augalo dalių tarp sveikų pomidorų.
O svarbiausia – neskubėti kiekvienos dėmės pavadinti maru. Kuo tiksliau įvertinama, kur atsirado pažeidimas, kaip jis atrodo ir ar plinta į kitas augalo dalis, tuo lengviau nuspręsti, ką daryti toliau. Ankstyvas stebėjimas šiuo atveju vertingesnis už bandymą gelbėti augalą tik tada, kai didelė jo dalis jau pažeista.
