Komunikacijos specialistas ir visuomenininkas Karolis Žukauskas teigia savo tyrime aptikęs galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo požymių. Jo dėmesį patraukė partijos gautos didelės grynųjų pinigų sumos, sankcijos Baltarusijai ir išaugęs Remigijaus Žemaitaičio įrašų apie baltarusiškas trąšas skaičius.
K. Žukauskas apie tai kalbėjo Artur Lebedenko tinklalaidėje „Tapk geresniu“, laidoje „DEMASKUOTOJAS: Politikų pirkimo SCHEMOS, seimo kėdės kaina ir baltarusiški atkatai“. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į „Nemuno aušros“ atstovus, tačiau šie komentuoti atsisakė.
Skaičiai iš skirtingų miestų sutapo
Laidos vedėjas priminė K. Žukausko paskelbtą tyrimą apie galimai 130 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų, kuriuos esą gavo „Nemuno aušra“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad prokuratūra vasario 6 dieną tyrimą nutraukė, o Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino 28 tūkst. eurų neapskaitytų grynųjų sumą. Todėl kilo klausimas, kur galėjo būti likusi K. Žukausko minima pinigų dalis.
K. Žukauskas teigė, kad prokuratūroje tyrimas šiuo metu dar vyksta, todėl rezultatų jis nežinantis. Jo teigimu, VRK analizavo tik vieno miesto finansavimą, nors pinigai „Nemuno aušrą“ pasiekė iš penkių skirtingų miestų – Vilniaus, Kelmės, Šilutės, Šilalės, Klaipėdos ir Marijampolės.
Atlikdamas tyrimą jis lygino sumas ir datas, kada žmonės iš šių miestų pervedė pinigus partijai. Pasak K. Žukausko, pasikartojantys sutapimai esą rodė, kad per maždaug tris dienas iš skirtingų Kelmės gyventojų buvo surinkta lygiai 10 tūkst. eurų. Tokios pačios sumos, jo teigimu, buvo gautos ir iš Šilutės, Šilalės bei Klaipėdos, o Marijampolėje suma buvo 5 tūkst. eurų mažesnė.
Jo vertinimu, atskirų miestų sumos susidėjo į vieną didesnę sumą, todėl tai paskatino aiškintis, kodėl partija galimai gauna tokius didelius grynųjų pinigų kiekius.
K. Žukauskas mano, kad VRK apskaičiuoti 28 tūkst. eurų galėjo apimti tik Vilniaus tyrimą. Jo paties skaičiavimai dėl Vilniuje gautos grynųjų sumos, pasak jo, buvo labai panašūs į VRK nustatytą rezultatą.
Jis svarstė, kad Vilnius galėjo būti pasirinktas todėl, jog pinigai buvo pervedami per Puchovičiaus įmones ir tokius veiksmus esą buvo lengviau atsekti. K. Žukauskas teigė esąs visiškai tikras, kad ištyrus ir kitus miestus būtų nustatyta maždaug 130 tūkst. eurų suma.
Visą tinklalaidę „Tapk geresniu“ galima žiūrėti čia:
K. Žukauskas: tokie būdai naudojami ne vienoje partijoje
Paklaustas, ar „Nemuno aušra“ yra vienintelė Lietuvos partija, naudojusi tokią pinigų gavimo schemą, K. Žukauskas su tuo nesutiko. Jo nuomone, panašiai elgėsi didelė dalis partijų, tačiau skyrėsi mastas.
Jis aiškino, kad viena situacija yra tada, kai tokiais būdais surenkama visa partijos biudžeto dalis, o kita – kai taip gaunami tik keli procentai papildomo finansavimo. K. Žukauskas taip pat pabrėžė, jog ankstesnių laikotarpių politinių finansų šiandien visapusiškai patikrinti esą nebūtų įmanoma. Jis priminė, kad anksčiau, pavyzdžiui, Paksas galėjo į sąskaitą gauti milijoną.
Po Dalios Grybauskaitės laikotarpiu priimtų teisės aktų pokyčių tokios galimybės buvo apribotos, tačiau, K. Žukausko teigimu, mėginama rasti būdų šiuos ribojimus apeiti. Jis sakė negalintis tvirtinti, kad taip elgiasi visos partijos, tačiau tokių atvejų esą pasitaiko.
K. Žukauskas nurodė, kad turėdamas daugiau laiko galėtų išsamiau išanalizuoti ir kitų politinių jėgų veiklą. Vis dėlto šiuo metu jis renkasi tas temas, kurios jam atrodo įdomiausios ir, jo vertinimu, valstybei kelia didžiausią problemą.
Kalbėdamas apie „Nemuno aušrą“, jis teigė, kad nuo pat partijos susikūrimo, įskaitant pirmuosius pavedimus, finansavime matė panašų pobūdį. K. Žukauskas sakė peržiūrėjęs visus pavedimus ir neradęs nė vieno didesnio nei 500 eurų pervedimo, kuris, jo vertinimu, nebūtų susijęs su tam tikrais sutapimais ar galimomis schemomis. Jo teigimu, išimtys galėjo būti 50 ar 100 eurų pervedimai, kurie galėjo būti nario mokesčiai.
Jo nuomone, partija neturėjo realaus savo narių finansinės paramos pagrindo ir buvo finansuojama fiktyviais pervedimais. K. Žukauskas pripažino, kad panašių reiškinių gali būti ir kitose partijose, tačiau tokio masto ir įžūlumo, jo manymu, šiais laikais daugiau nėra. Kaip galimą istorinį palyginimą jis paminėjo Darbo partiją, nors pabrėžė neturintis duomenų apie politinius įvykius prieš 20 metų.
