Lietuvoje mažėja nedirbančių jaunuolių, tačiau Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad daugiau nei pusė jos jaunų klientų neturi profesinio pasirengimo.
Šiuo metu darbo ieško 29 tūkst. jaunuolių – 4 tūkst. mažiau nei pernai. Didžiausią registruotų jaunų klientų dalį sudaro profesijos neturintys asmenys – 52 proc. Aukštąjį išsilavinimą yra įgiję 22 proc. jaunuolių, profesinį – 26 proc.
Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė teigia, kad jaunimą nuo kvalifikacijos įgijimo gali atgrasyti ilgas mokymosi laikotarpis, abejonės dėl įgytų žinių kokybės ir jų pritaikymo darbo rinkoje.
Dėl to nemaža dalis jaunuolių stengiasi kuo greičiau tapti savarankiški – susirasti darbą arba pradėti savo verslą.
Anot I. Nomeikienės, kai kurie jaunuoliai renkasi trumpus kursus ar savarankišką mokymąsi. Tarnyba pastebi, kad neretai neįvertinama ilgalaikė perspektyva, jaunuoliams sunku prisiimti įsipareigojimus, trūksta nuoseklumo, o rezultato norima kuo greičiau. Vienu didžiausių iššūkių išlieka neaktyvūs jauni žmonės, kurie mažiausiai linkę naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis.
Jaunimo lūkesčiai skirtinguose regionuose nevienodi
Užimtumo tarnybos duomenimis, nekvalifikuoto darbo ieško 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių. Vis dėlto skirtingose savivaldybėse šis rodiklis gerokai skiriasi.
Vilniuje nekvalifikuotu darbu domisi 8,8 proc. jaunuolių, Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., o Kauno rajone – 13,9 proc. Kai kuriose mažesnėse savivaldybėse šis rodiklis peržengia 50 proc.
I. Nomeikienė atkreipia dėmesį, kad dalis jaunuolių, nors neturi išsilavinimo, nenori dirbti sunkaus nekvalifikuoto darbo. Jie dažniau dairosi „švaresnių“ ir lankstesnių pozicijų, pavyzdžiui, marketingo, administravimo ar IT srityse. Tačiau, jos teigimu, tokiais atvejais tarnyba gali pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos darbus arba paslaugas, padedančias įgyti profesiją.
Jaunuoliai dažniau nei kitų amžiaus grupių atstovai domisi aptarnavimo srities darbu. Jie sutiktų dirbti barmenais, padavėjais, pardavėjais ir kitose panašiose pozicijose. Taip pat nemažai jų domina darbas biuruose.
Pirmąjį šių metų pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių. Vidutiniškai per mėnesį į darbą priimama apie 5,3 tūkst. jaunų žmonių, o dar maždaug 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus.
Užimtumo tarnybos duomenimis, spalio 1 dieną didžiausias jaunimo nedarbas buvo Kauno apskrityje – 8,4 proc. Mažiausias jis fiksuotas Šiaulių apskrityje – 5,5 proc.
