25-erių rokiškietė Miglė Jakuntavičiūtė kelis mėnesius jautė, regis, įprastus negalavimus – kosėjo, slogavo ir karščiavo. Iš pradžių ji nė nepagalvojo, kad tokie simptomai gali signalizuoti rimtą ligą. Gydymas nuo sinusito nepadėjo, vėliau buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, tačiau nė vienas iš keturių skirtų antibiotikų nepagerino būklės.
Temperatūra išliko pakilusi, kraujo tyrimų uždegiminis rodiklis CRB nesumažėjo, o gydytojams ilgą laiką nepavyko nustatyti tikrosios negalavimų priežasties. Situaciją pakeitė ant kaklo pastebėtas kietas, nejudantis guzelis. Atlikus tyrimus Miglei buvo diagnozuota Hodžkino limfoma.
Negalavimai prasidėjo metų pradžioje
Miglė pasakoja, kad pirmieji simptomai atsirado maždaug sausio pabaigoje. Jai pradėjo kutenti gerklę, vargino kosulys, sloga ir nežymiai pakilusi temperatūra. Kadangi tuo metu keitėsi orai ir artėjo pavasaris, mergina nemanė, kad priežastis gali būti rimta.
Simptomams nepraeinant, ji kreipėsi į gydytoją. Kadangi praėjusiais metais buvo sirgusi sinusitu, pirmiausia buvo tikrinama, ar ši liga neatsinaujino.
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad sinusito požymiai buvo sugrįžę, o sinusai – užsikimšę. Miglė buvo gydoma nuo sinusito, tačiau sloga ir kosulys nesitraukė. Kosulio priepuoliai buvo stiprūs, o labiausiai neramino tai, kad kraujo tyrimų rezultatai negerėjo. CRB išliko aukštas arba net padidėdavo, nors mergina vartojo antibiotikus.
Antibiotikai nepadėjo, todėl pradėta ieškoti kitos priežasties
Gydytojai suprato, kad vien sinusitu užsitęsusios būklės paaiškinti negalima, todėl paskyrė papildomus tyrimus. Peršvietus plaučius nustatyta, kad Miglė serga ir plaučių uždegimu.
Vis dėlto ši diagnozė neatsakė į klausimą, kodėl mergina taip ilgai nepasveiksta. Ji buvo siunčiama pas skirtingus specialistus, keistas gydymas, tačiau per visą laiką išgėrė keturis skirtingus antibiotikus ir nė vieni jų nepadėjo.
Temperatūra kelis mėnesius svyravo nuo 37,3 iki 38 laipsnių, o CRB išliko aukštas. Beveik kas savaitę Miglė lankydavosi pas gydytojus, atlikdavo kraujo tyrimus ir išbandydavo naują gydymą.
Dėl užsitęsusių simptomų ji buvo nusiųsta pas pulmonologę. Specialistė paskyrė kompiuterinę tomografiją, nes norėjo išsamiau įvertinti plaučių būklę ir atmesti galimas lėtines plaučių ligas.
Atsakymą padėjo rasti kietas guzelis kakle
Kol medikai ieškojo negalavimų priežasties, Miglė kakle apčiuopė guzelį. Iš pradžių ji manė, kad tai tiesiog dėl peršalimo padidėjęs limfmazgis, todėl didelės reikšmės šiam pokyčiui neteikė.
Tačiau vėliau stipriai ištino veidas ir kaklas. Atidžiau apžiūrėjusi darinį, mergina pastebėjo, kad limfmazgis yra padidėjęs, kietas ir nejuda.
Pakartotinai kreipusis į gydytoją ir atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad kakle padidėję ne vienas, o keli limfmazgiai. Miglė buvo nukreipta tolesniems tyrimams, tačiau iš karto atsakymo, kas vyksta, negavo. Į ligoninę jai pavyko patekti tik iš trečio karto.
Ten atlikta limfmazgio biopsija, kurios rezultatų teko laukti maždaug savaitę. Tuo metu jau buvo gautas ir kompiuterinės tomografijos atsakymas, o gydytojai preliminariai įtarė limfomą.
Po savaitgalio Miglei buvo pranešta, kad biopsija patvirtino Hodžkino limfomą. Taip ji sužinojo serganti kraujo vėžiu.
Diagnozė po ilgos nežinomybės suteikė palengvėjimą
Nors vėžio diagnozė daugeliui žmonių būtų didelis sukrėtimas, Miglė sako pirmiausia pajutusi palengvėjimą. Kelis mėnesius ji nežinojo, kas vyksta, vartojami vaistai nepadėjo, o gydytojams buvo sunku nustatyti negalavimų priežastį.
Diagnozė jai suteikė aiškumą – pagaliau tapo žinoma, kokia liga serga ir kaip bus gydoma. Mergina pripažįsta, kad mėnesiai, praleisti vartojant įvairius vaistus ir ieškant atsakymo, nebuvo lengvi.
Diagnozė jos visiškai nenustebino ir dėl to, kad šeimoje jau buvo vėžio atvejų. Miglė teigia pernelyg nestresavusi, nes žinojo, jog gydytojai daro viską, ką gali.
Po diagnozės ji buvo nukreipta pas hematologę. Atliktas PET tyrimas padėjo įvertinti ligos situaciją ir suplanuoti tolesnį gydymą.
Šiuo metu 25-erių Miglei taikoma ABVD chemoterapija. Spalio 5-ąją atliktas tarpinis PET skenavimas, per kurį gydytojai vertino organizmo reakciją į gydymą. Nuo rezultatų priklausys, kaip terapija bus tęsiama. Jei gydymas veikia taip, kaip tikimasi, gydytojai ketina jį pratęsti ir skirti dar du arba keturis lašinimo ciklus.
Ragina neatidėlioti vizito pas gydytoją
Miglė pasakoja, kad kasdienybė gydantis nėra tokia sunki, kokią įsivaizdavo iš pradžių. Po chemoterapijos būna sunkesnių dienų, jaučiamas nuovargis, kartais pykina, tačiau tarp procedūrų ji stengiasi gyventi įprastai.
Mergina pabrėžia, kad dabar labiau klausosi savo kūno ir ilsisi, kai to reikia. Kitais atžvilgiais ji gyvena kaip anksčiau, tik periodiškai vyksta į ligoninę chemoterapijai ir konsultacijoms.
Savo istorija Miglė nori priminti, kad amžius neapsaugo nuo rimtų ligų. Jos teigimu, Hodžkino limfoma yra klastinga, kaip ir kitos vėžio formos: kraujo tyrimai gali atrodyti geri, nors organizme jau vyksta neįprasti procesai.
Ji ragina atkreipti dėmesį į neįprastą odos niežulį, padidėjusius limfmazgius, ilgai išliekančią temperatūrą, didesnį nuovargį ar greitą svorio kritimą. Pajutus neįprastus simptomus, pasak jos, nereikėtų delsti – apie juos būtina pranešti gydytojui.
Miglė taip pat ragina reguliariai tikrintis sveikatą ir bent kartą per metus atlikti bendrą kraujo tyrimą. Ji mano, kad artimieji turėtų vieni kitiems priminti pasirūpinti savo sveikata ir nelaukti, kol problemos taps akivaizdžios.
