Žiemą išaugusios elektros sąskaitos dar nereiškia, kad namuose įrengtas šilumos siurblys sugedo. Specialistai pabrėžia, kad šaltesniu oru pastatui reikia daugiau šilumos, todėl natūraliai didėja ir elektros suvartojimas.
Apie dažniausias šilumos siurblių naudojimo klaidas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros docentas Juozas Bielskus.
Anot jo, pats šilumos siurblys nėra prastas pasirinkimas, jeigu jis tinkamai suderintas su pastato šildymo sistema, o elektros įvado galios pakanka. Įrenginį ir visą sistemą svarbu parinkti bei parengti su ekspertais, o ne remtis vien kaimyno patarimais, nebent kaimynas iš tiesų yra specialistas.
Docentas atkreipė dėmesį, kad nuo elektros energijos šiandien priklauso beveik visi pastatai. Elektra reikalinga ne tik šilumos siurbliui, bet ir šiuolaikiniam kietojo kuro katilui, nes ji naudojama cirkuliaciniams siurbliams. Dingus elektrai užkurtas katilas gali neužgesti, o vanduo sistemoje gali pradėti virti ir sukelti avariją.
Todėl svarbu iš anksto numatyti, kaip būtų elgiamasi ilgesnio elektros tiekimo sutrikimo metu, ypač žiemą, kai lauke laikosi didelis šaltis.
Kalbėdamas apie atvejus, kai šilumos siurbliai nustoja veikti, J. Bielskus išskyrė dvi aplinkybes. Pirmiausia, gamintojas paprastai nurodo, kada įrenginį reikia išjungti, pavyzdžiui, temperatūrai nukritus iki minus 20 ar minus 25 laipsnių ir dar žemiau. Kita galima problema – per mažos galios šilumos siurblys. Tuomet šalčiausiu metu jis nebesugeba pasiekti reikiamos temperatūros. Tokiais atvejais problema dažniausiai susijusi su netinkamu įrenginio parinkimu.
Specialistas taip pat paneigė nuostatą, kad staigus elektros suvartojimo padidėjimas savaime rodo gedimą. Lauko temperatūrai krentant, didėja pastato šilumos poreikis, todėl šilumos siurblys turi pagaminti daugiau šilumos ir sunaudoja daugiau elektros.
Norint tiksliai įvertinti įrenginio veikimą, reikėtų turėti elektros apskaitą ir šilumos skaitiklį. Vien iš sąskaitos už elektrą gedimo nustatyti negalima. Vis dėlto tam tikri požymiai gali signalizuoti apie problemą – pavyzdžiui, jeigu garintuvas neatsitirpdo iki galo, verta kreiptis į serviso atstovą.
J. Bielskus taip pat patarė išvykstant ilgesniam laikui šilumos siurblio visiškai neišjungti. Įrenginys turi palaikyti budėjimo temperatūrą, nes išjungus šildymą pastate gali užšalti vanduo, o tai sukeltų dar didesnių rūpesčių.
Temperatūrą sumažinti išvykus galima, tačiau grįžus jai pakelti prireiks gerokai daugiau šilumos siurblio galios. Įrenginys tam tikrą laiką gali veikti maksimalia apkrova. Tai ypač svarbu, jei elektra tuo metu tiekiama iš generatoriaus – jam gali tekti ilgai dirbti didžiausiu pajėgumu.
Ar verta mažinti temperatūrą, priklauso nuo pastato. Naujuose, gerai apšiltintuose namuose temperatūros sumažinimas vienai parai ar darbo valandoms gali neduoti juntamos naudos. Nors atrodo, kad taip sutaupoma, vėliau temperatūrai pakelti gali prireikti daugiau energijos.
Senuose pastatuose, ypač šildomuose radiatoriais, toks sprendimas gali būti efektyvesnis, nes sistema greičiau įšyla. Šiuolaikiniuose namuose dažnai naudojamas grindinis šildymas yra inertiškas – grindims įšilti gali reikėti 1, 2 ar 3 valandų. Todėl kiekvienas gyventojas turėtų įvertinti savo pastatą ir praktiškai patikrinti, ar temperatūros mažinimas jam iš tiesų padeda taupyti.
