Pastebėjus bent vieną galimą insulto požymį, nereikėtų laukti, kol atsiras daugiau simptomų ar tikėtis, kad jie savaime praeis. Būtina nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir pasakyti, kad įtariamas insultas, pabrėžia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas, Lietuvos insulto asociacijos prezidentas, gydytojas neurologas doc. dr. Aleksandras Vilionskis.
Pasak jo, specializuotas gydymas veiksmingiausias, kai pradedamas per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios. Todėl kiekviena delsimo minutė reiškia žūstančias smegenų ląsteles. Gydytojas paaiškino, į kokius požymius atkreipti dėmesį, ką daryti laukiant pagalbos ir kodėl insulto gydymui svarbus visas specialistų kolektyvas.
Kokie požymiai gali išduoti insultą?
Insultas neturi išankstinių įspėjamųjų ženklų, todėl neįmanoma numatyti, kada jis ištiks. Tačiau prasidėjus insultui gali pasireikšti vienas ar keli būdingi simptomai: sutrikti kalba, pakisti veidas, nusilpti ar nutirpti viena kūno pusė, sutrikti pusiausvyra arba vienos akies regėjimas.
Staigiai sutrikus kalbai žmogus gali nebesugebėti aiškiai ištarti žodžių arba apskritai nekalbėti. Norint įvertinti būklę, galima užduoti kelis paprastus klausimus ar paprašyti įvardyti gerai žinomus daiktus.
Jeigu nusilpsta arba nutirpsta viena kūno pusė, žmogui tampa sunku pakelti ir valdyti ranką ar koją, sumažėja galūnių jautrumas. Veido asimetrija gali pasireikšti viena žemyn nusvirusia burnos puse. Tokiu atveju reikėtų paprašyti žmogaus nusišypsoti ir pakelti abi rankas.
Sutrikus koordinacijai žmogui sunku išlaikyti pusiausvyrą, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo eiseną. Taip pat gali pablogėti vienos akies regėjimas arba susiaurėti akiplotis.
„Pastebėję bent vieną iš šių požymių tuoj pat skambinkite pagalbos telefonu 112 ir pasakykite, kad įtariate insultą“, – ragina doc. dr. A. Vilionskis. Jis pabrėžia, kad simptomų daugėti laukti nereikia.
Gydytojo teigimu, insulto požymius turėtų mokėti atpažinti visi – nuo darželinuko iki vyresnio amžiaus žmogaus. Apie juos verta kalbėtis ir su vaikais, nes jie gali padėti artimajam, kurį ištiko insultas. Vidutinis insultą patyrusių pacientų amžius siekia apie 70 metų.
Ką daryti laukiant greitosios pagalbos?
Laukiant greitosios medicinos pagalbos (GMP), svarbiausia pasirūpinti žmogaus saugumu ir ramybe. Jei jis sąmoningas, reikėtų paguldyti taip, kad galva ir pečiai būtų pakelti aukščiau, atlaisvinti kvėpavimą varžančius drabužius.
Žmogui negalima duoti valgyti ar gerti, nes dėl galimo rijimo sutrikimo jis gali paspringti. Taip pat nereikėtų duoti jokių vaistų. Būtina pasižymėti, kada prasidėjo simptomai, ir šią informaciją perduoti atvykusiems paramedikams.
„Auksinis laikas“ skaičiuojamas nuo simptomų pradžios
Neurologai, kalbėdami apie insultą, dažnai primena principą „Laikas yra smegenys“ (angl. Time is brain). Įprastai specializuotą gydymą veiksmingai galima taikyti per 4,5–6 valandas nuo simptomų pradžios, nors kai kuriems pacientams jis gali būti skiriamas iki 24 valandų.
Šis laikotarpis vadinamas „auksiniu laiku“. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių ir negrįžtamų sveikatos padarinių ar neįgalumo. Svarbu, kad laikas skaičiuojamas ne nuo pagalbos iškvietimo ar atvykimo į ligoninę, o nuo tada, kai prasidėjo simptomai.
Gydytojas įspėja nemanyti, kad požymiai išnyks savaime. Toks laukimas gali atimti galimybę išsaugoti smegenų ląsteles ir sumažinti sunkių pasekmių riziką.
Insultą patyręs žmogus ne visada pats supranta, kas vyksta: jis gali nepastebėti simptomų, juos ignoruoti arba fiziškai nesugebėti paskambinti numeriu 112. Todėl aplinkinių pastabumas yra itin svarbus. Neįprastai viešoje vietoje besielgiantis ar sunkiai kalbantis žmogus galėjo patirti insultą, todėl jam gali reikėti skubios pagalbos.
Gydymo rezultatą lemia ir visa specialistų komanda
Insulto gydymo sėkmė priklauso ne tik nuo to, kaip greitai iškviečiama pagalba, bet ir nuo sklandaus skirtingų specialistų darbo. Todėl posakis „Laikas yra smegenys“ kartais perfrazuojamas į „Komanda yra smegenys“ (angl. Team is brain).
Kiekviena minutė kritinė, nes žūsta milijonai smegenų ląstelių. Net ir pagalbą iškvietus nedelsiant, „auksinis laikas“ gali būti prarastas, jeigu nėra suderintų skubiosios pagalbos, radiologijos, neurologijos ir kitų skyrių darbuotojų veiksmų. Nuo komandos darbo priklauso, kaip greitai bus nustatyta diagnozė ir pradėtas tikslinis gydymas.
RVUL Insulto centras ne vienerius metus iš eilės įvertinamas tarptautiniu „ESO Angels Status“ apdovanojimu už pasiekimus insulto gydymo srityje. Trejus metus iš eilės centrui suteiktas aukščiausias – deimantinis – statusas. Apdovanojimas skiriamas pagal 10 kriterijų, tarp jų – laiką, per kurį pacientai sulaukia pagalbos, diagnostinių procedūrų apimtis ir tęstinio gydymo užtikrinimą.
Vertinamas ne tik Neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrius. Apdovanojimas apima visos įstaigos darbą: Skubiosios pagalbos skyriaus ir jo personalo, įskaitant slaugytojus bei jų padėjėjus, taip pat Radiologijos skyriaus ir radiologijos technologų veiklą. Toks įvertinimas rodo, kad visos tarnybos dirba koordinuotai, siekdamos suteikti aukštos kokybės pagalbą ūminį insultą patyrusiems pacientams.
2012 m. RVUL atlikta pirmoji sėkminga mechaninė trombektomija Lietuvoje. Šios intervencinės procedūros metu gydytojai per kraujagysles pasiekia smegenis ir pašalina kraujotaką užblokavusį trombą. Tai tapo svarbiu šalies insulto gydymo istorijos įvykiu ir pakeitė dalies sunkiu išeminiu insultu susirgusių pacientų gydymo galimybes.
Kaip galima sumažinti insulto riziką?
Insultą lemia tiek kontroliuojami, tiek nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai. Pagrindiniai nekontroliuojami veiksniai yra amžius ir genetika. Rizika didėja žmogui senstant, tačiau insultas gresia ne tik vyresniems žmonėms – kasmet RVUL Insulto centre gydomi 3–4 pacientai, kuriems nėra nė 30-ies metų.
Kontroliuojami rizikos veiksniai yra padidėjęs arterinis kraujospūdis, nesubalansuota mityba, per didelis kūno masės indeksas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, rūkymas, didelė cholesterolio koncentracija, prieširdžių virpėjimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir per mažas fizinis aktyvumas.
Riziką taip pat didina širdies ligos, cukrinis diabetas ir miego apnėja. Pasak doc. dr. A. Vilionskio, 90 proc. insulto atvejų galima išvengti taikant prevencines priemones ir pašalinant kasdienybėje esančius rizikos veiksnius.
Reikėtų kontroliuoti kraujospūdį, rinktis subalansuotą mitybą, mažinti druskos kiekį, stebėti cholesterolio ir cukraus koncentraciją kraujyje. Rūkyti būtina visiškai atsisakyti, o alkoholį vartoti labai saikingai.
Svarbus ir fizinis aktyvumas. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vyresniems nei 65 metų žmonėms rekomenduoja per savaitę skirti 50–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai ir bent 2 kartus per savaitę atlikti raumenis stiprinančius pratimus. Prieširdžių virpėjimą turintys žmonės turėtų pasitarti su gydančiu gydytoju ir vartoti antikoaguliantus – kraują skystinančius vaistus.
