Ilgai gyventi norėtų daugelis, tačiau vien tik sulaukti daugiau nei 100 metų nepakanka – svarbu ir tai, kokia bus sveikatos būklė. Ar senėjimą galima sulėtinti, o gal bent ilgiau išlikti sveikam?
Apie tai, kokie būdai turi stipriausią mokslinį pagrindą, pasakojo gydytojas geriatras, Vilniaus universiteto profesorius Vidmantas Alekna.
Vien paso amžiaus nebeužtenka
Vertindamas teiginius, kad dabartinė vaikų karta neabejotinai gyvens ilgiau nei 100 metų, profesorius buvo atsargus. Jo teigimu, nors mokslas sparčiai progresuoja, šiandien nėra pakankamo mokslinio pagrindo tokią prognozę tvirtinti.
Anksčiau biologinis amžius dažniausiai buvo nustatomas pagal įvairias organizmo funkcijas, kraujo tyrimus ir biocheminius žymenis. Dabar vis dažniau vertinama ir tai, kaip atrodo ląstelė. Šis metodas vadinamas epigenetiniu laikrodžiu arba epigenetiniu amžiumi.
V. Alekna pabrėžė, kad žmogus vienu metu turi kelis amžius: biologinį, epigenetinį ir chronologinį, arba kalendorinį, kuris fiksuojamas pase. Pastarasis dažnai naudojamas sprendžiant apie žmogaus funkcines ir kognityvines galimybes, tačiau toks vertinimas ne visada būna tikslus. Profesorius mano, kad paso amžių laikyti pagrindiniu rodikliu jau yra atgyvena.
Ar įmanoma atjauninti visą organizmą?
Gydytojas išskiria pirminį, arba biologinį, ir antrinį senėjimą. Pirminis senėjimas vertinamas pagal genetinius pokyčius, kurie vyksta nuolat, iš dalies nepriklauso nuo žmogaus ir yra negrįžtami.
Net jei 70 metų žmogus neturi nė vienos ligos ir gyvena labai sveikai, jo raumenų veikla, reakcija bei kognityvinės funkcijos vis tiek nebus tokios kaip 30-ies. Taip nutinka dėl ląstelėse vykstančių pokyčių: mitochondrijos gamina mažiau energijos, keičiasi ir kiti mechanizmai.
Vis dėlto mokslininkas nesako, kad ląstelių atjauninimo galimybės apskritai neegzistuoja. Eksperimentiniu ir klinikinių tyrimų lygmeniu jau bandoma paveikti atskiras ląsteles. Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad galima atjauninti visą organizmą.
Profesorius taip pat pabrėžė, kad net ir atjauninus ląstelę ar atsukus epigenetinį laikrodį penkeriais metais, tai savaime nereiškia, kad žmogus gyvens penkeriais metais ilgiau. Įrodymų, jog tokie pokyčiai pratęsia gyvenimo trukmę, kol kas nėra.
„Jeigu ilgaamžiškumui iki 60 metų svarbiausia širdis, tai po 60 metų svarbiausia raumenys“, – teigė V. Alekna.
Kas iš tiesų padeda lėtinti senėjimą?
Antrinis, dažnai patologiniu vadinamas senėjimas, yra susijęs su gyvenimo būdu ir ligomis. Šioje srityje mokslinių įrodymų yra gerokai daugiau, nes dalį veiksnių žmogus gali pakeisti.
Vienas svarbiausių jų – fizinis aktyvumas. Profesorius pabrėžė, kad kalbama ne tik apie judėjimą apskritai, bet ir apie raumenų masės bei jų funkcijų išsaugojimą.
Reikšminga ir mityba. Nors patarimų šioje srityje netrūksta, tvirčiausius mokslinius įrodymus, pasak gydytojo, turi Viduržemio jūros dieta. Tam tikrą pagrindą taip pat turi daržovių, skaidulų ir kai kurių kitų mitybos elementų vartojimas.
V. Alekna perspėjo, kad nėra vieno „supermaisto“, galinčio išspręsti visas problemas. Sveikatą lemia kasdieniai atskirų mitybos detalių pasirinkimai ir jų visuma.
Ilgaamžiškumui taip pat svarbus subalansuotas miegas, streso valdymas ir rūkymo atsisakymas. Gydytojas pabrėžė, kad rūkymas biologiniu požiūriu neduoda jokios naudos ir yra labai žalingas.
Ne mažiau svarbi prevencija: gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė, kraujo tyrimai bei kūno sudėties vertinimas.
Senėjimas kiekvienam vyksta skirtingai
Žmonės sensta nevienodai. Vienas 90 metų žmogus gali būti slaugomas jau du dešimtmečius, o kitas iki mirties važinėti, slidinėti, bėgioti ir lankytis teatruose.
Skirtumus, pasak profesoriaus, lemia ir DNR procesai. Svarbus vaidmuo tenka DNR metilinimui – ląstelėse atsirandantiems žymenims, kurių išsidėstymas skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
Analizuodami šį metilinimo profilį, genetikai gali nustatyti vadinamąjį epigenetinį laikrodį. Jis gali parodyti, kad, pavyzdžiui, 70 metų žmogaus biologinis profilis labiau atitinka 45 metų amžiaus grupę.
Pasak gydytojo, skaičiuojama, kad didžiausias senėjimo lūžis Lietuvoje įvyksta maždaug sulaukus 75 metų. Jis mano, kad ateityje, galbūt gana greitai, epigenetinio amžiaus nustatymas bus įtrauktas į praktinę mediciną.
Tačiau kalbėdamas apie išpopuliarėjusias ilgaamžiškumo programas, maisto papildus ir įvairias technologijas, profesorius pabrėžė, kad rinkodara šiuo metu dažnai lenkia mokslą. Kai kurių metodų nauda pasitvirtina, kitų – ne, tačiau tvirtų įrodymų, kad tokios priemonės ilgina gyvenimą, kol kas nėra.
