Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas ragina premjerą pradėti derybas su Europos Komisija (EK) dėl gynybos išlaidoms taikomos biudžeto deficito išimties. Jo teigimu, dabartinę 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančią išlygą reikėtų ne tik pratęsti po 2028 metų, bet ir padidinti.
Pernai EK valstybėms suteikė galimybę nukrypti nuo Mastrichto kriterijaus, pagal kurį biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. BVP. Ši išimtis 2025–2028 metais leidžia šalims kasmet papildomai gynybai skirti iki 1,5 proc. BVP.
Europos Sąjungos mastu tai sudaro sąlygas gynybos reikmėms sutelkti 650 mlrd. eurų.
L. Kasčiūnas įspėja, kad jau dabar būtina ieškoti naujų ir tvarių biudžeto pajamų šaltinių. Priešingu atveju 2029 metais gali prireikti mažinti gynybos finansavimą. Apie tokią riziką yra kalbėjusi ir Valstybės kontrolė (VK).
Konservatorių vadovo vertinimu, gynybai reikalingų lėšų poreikis nemažės. Finansavimas būtinas nacionalinei divizijai ir ją įgalinantiems vienetams kurti, Lietuvai nustatytiems NATO pajėgumų tikslams iki 2030 metų pasiekti, toliau stiprinti gynybos pajėgumus ir išlaikyti diviziją. Taip pat numatyta įgyvendinti integruotos oro gynybos modelį.
Kreipimesi L. Kasčiūnas teigia, kad Lietuva turėtų siekti susitarimo su EK, jog gynybos išlaidoms taikoma biudžeto deficito išimtis būtų pratęsta ir padidinta.
Jo nuomone, deryboms būtų tikslinga išnaudoti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 metų pirmąjį pusmetį.
L. Kasčiūnas pabrėžia, kad didesnio gynybos finansavimo reikia ne vien Lietuvai, bet ir visai Europai. Jo teigimu, ES valstybės turi stiprinti konvencinius pajėgumus, investuoti į šauktinių kariuomenes ir rezervų rengimą, technologines inovacijas, padedančias prisitaikyti prie šiuolaikinio karo realijų, taip pat įgyvendinti visuotinės gynybos principą.
Pernai gegužę įsigaliojo ES reglamentas, kuriuo sukurta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).
Pagal šią priemonę iki 2030 metų pabaigos valstybėms narėms paskolų forma numatyta iki 150 mlrd. eurų finansinė parama gynybos pajėgumams stiprinti.
Finansų ministras Taurimas Valys anksčiau yra sakęs, kad Lietuva eurokomisarams jau iškėlė klausimą dėl šiuo metu taikomos 1,5 proc. BVP dydžio biudžeto deficito išimties gynybos išlaidoms didinimo.
Seime svarstomame Lietuvos 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytas ribas ir sieks 3,8 proc. BVP. Valstybės skola turėtų sudaryti 48,2 proc. BVP.
